2025-aisiais pasaulyje bene dažniausiai buvo minimas žodis „tarifai“. Tai susiję su JAV muitų pokyčiais, kurie tęsėsi ištisus metus.

Amerikos prezidento Donaldo Trumpo nuolat skelbiami nauji muitai palietė kone visas pasaulio valstybes, kurios eksportuoja į JAV.

Tačiau pradinis Baltųjų rūmų įniršis ilgainiui atslūgo: po pirmųjų drastiškų muitų prasidėjus deryboms juos daugeliui šalių pavyko sumažinti.

Sausis–kovas. Netrukus po to, kai sugrįžo į JAV prezidento postą, D.Trumpas paskelbė apie didėjančius muitus svarbiausioms prekyboms partnerėms – Kanadai, Meksikai ir Kinijai.

[[ge:lrytas:lrytas:39300255]]

Tačiau iš karto kliuvo ir kitiems – per pirmąją D.Trumpo kadenciją nustatytas muitų aliuminiui bei plienui sąrašas buvo išplėstas ir tarifas pakilo iki 25 proc.

Balandis. Šį mėnesį prekybos karas pasiekė savo viršūnę. JAV prezidentas paskelbė „Išlaisvinimo dieną“, apdalijęs kone visas valstybes papildomais muitais. Dėl to netgi trumpam smuktelėjo akcijų rinka.

[[ge:lrytas:lrytas:40337526]][[ge:lrytas:lrytas:40245727]][[ge:lrytas:lrytas:40590792]]

Tiesa, D.Trumpas nebuvo nuoseklus. Pranešęs, kad investuotojams atėjo puikus metas apsipirkti, jis jau po kelių valandų paskelbė apie didesnių muitų įsigaliojimo kai kuriems partneriams atidėjimą.

Išimtis buvo tiktai Kinija: Vašingtonas ir Pekinas keitėsi vis didesniais abipusiais tarifais, kurie buvo pasiekę atitinkamai 145 ir 125 proc.

Negana to, JAV įvedė papildomą mokestį už importuojamus automobilius – 25 proc.

Gegužė–liepa. Baltieji rūmai visą vasarą gyrėsi, kad derybose su Kinija, Jungtine Karalyste ar Vietnamu pasiekta pažangos, tuo pat metu kitoms šalims siuntinėjo žinutes apie artėjančius didesnius mokesčius. O plieno ir aliuminio importo tarifas buvo pakeltas net iki 50 proc.

Bet pačiose JAV prasidėjo procesai dėl tokių prezidento sprendimų teisėtumo, nes D.Trumpas juos priėmė remdamasis Nepaprastosios padėties įstatymu. Federalinis teismas uždraudė kai kuriuos jo įvestus tarifus, tačiau apeliacinė instancija leido muitus rinkti toliau, kol byla buvo visiškai baigta.

Rugpjūtis. Įsigaliojo padidinti JAV muitai daugiau nei 60 šalių. Tiesa, Europos Sąjunga vietoj pradinio 20 proc. tarifo išsiderėjo 15 proc. Tačiau Kanadai jis buvo padidintas iki 35 proc., o Brazilijai ir Indijai – net iki 50 proc. 50 proc. muitas nustatytas ir importuojamam variui.

Savo ruožtu JAV apeliacinis teismas nustatė, kad D.Trumpas, pasiremdamas nepaprastąja padėtimi įvedant muitus, viršijo savo įgaliojimus. Tačiau Baltųjų rūmų administracijai suteikta teisė kreiptis į Aukščiausiąjį teismą, o iki tol muitai galioja toliau.

Rugsėjis–gruodis. Byla dėl muitų pradėta Aukščiausiajame teisme. Savo ruožtu su Kinija susitarta dėl laikinai galiosiančių mažesnių tarifų ir kitų išimčių, kurios gali reikšti bent trumpą atokvėpį prekybos kare.

Tuo pat metu įvesti papildomi muitai atskiriems sektoriams – pavyzdžiui, 25 proc. apmokestintos į JAV įvežamos virtuvės spintelės ir kai kurie kiti baldai. Tačiau ankstesni mokesčiai buvo sumažinti, daugiausia maisto produktams – jautienai ir vaisiams.

Pinigai. Rugsėjo 30 d. pasibaigus finansiniams metams apskaičiuota, kad dėl didesnių muitų JAV jų surinko 195 mlrd. dolerių – 153 proc. daugiau nei prieš metus.

D.Trumpas netrukus paskelbė, kad naudą pajus kiekvienas amerikietis – esą gyventojams bus išmokėta po 2 tūkst. dolerių „dividendų“ (išskyrus gaunančius dideles pajamas). Tačiau tai tapo staigmena net iždo sekretoriui Scottui Bessentui. Todėl nieko stebėtino, kad kol kas jokių išmokų iki šiol amerikiečiai nesulaukė.

Ateitis. Tikėtina, kad JAV toliau tęs muitų spaudimą ne vienam prekybos partneriui.

Kita vertus, mainais į mažesnius tarifus prisiimti pastarųjų įsipareigojimai gali likti neįgyvendinti.

Pavyzdžiui, Europos Komisija yra pažadėjusi D.Trumpui per trejus metus importuoti iš JAV energijos žaliavų už 750 mlrd. dolerių, nors 2024-aisiais tokio importo vertė siekė tik 77 mlrd. dolerių.

Tačiau nei pati ES, nei šalių narių vyriausybės tiesiogiai neperka dujų ar naftos produktų – tai daro privačios kompanijos. O nurodinėti pastarosioms jokios teisės neturi net Briuselis. („Spiegel.de“, AP, LR)

JAV muitai svarbiausiems prekybos partneriams

Valstybė Importo į JAV Tarifas nuo Dabartinis

dalis (proc.) balandžio (proc.) tarifas (proc.)

Meksika 15,5 25 30

Kinija 13,4 34 30

Kanada 12,6 25 35

Vokietija 4,9 20 15

Japonija 4,5 24 15

Vietnamas 4,2 46 20

Pietų Korėja 4 25 15

Taivanas 3,6 32 20

Airija 3,2 20 15

Indija 2,7 26 50

Italija 2,3 20 15

Jungtinė Karalystė 2,1 10 10

Šveicarija 1,9 31 39

Tailandas 1,9 36 19

Prancūzija 1,8 20 15

Šaltinis: BBC, „Avalara.com“.

Donaldo Trumpo muitai supurtė pasaulį: kas liko po tarifų audros (1)