Nuo JAV atliktos operacijos, kurios metu buvo suimtas Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, praėjo kelios dienos. Žvilgsniams krypstant į didžiulius Venesuelos naftos klodus, galima pastebėti ir tai, kad naftos kaina į tebesitęsiantį konfliktą reaguoja ganėtinai švelniai.
Štai rytinės prekybos Azijoje metu pirmadienį „Brent Crude“ rūšies naftos kaina sumažėjo 0,21 proc. ir siekė 60,62 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ rūšies – sumažėjo 0,35 proc. ir siekė 57,12 JAV dolerio.
Ekonomistai paaiškino, kodėl nėra ženklaus kainos pokyčio ir kaip venesuelietiška nafta ateityje galėtų paveikti rinką. Prognozės patiks tikrai ne visiems.
D. Trumpas užsiminė apie intervencijos išlaidas: JAV išgaus naftą iš Venesuelos
Gėrybėmis galėtų pasinaudoti dar negreit
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pabrėžia, kad nors JAV teoriškai gavo priėjimą prie didžiausių naftos išteklių pasaulyje, trinti rankomis dar nereikėtų. Esą Venesuelos naftos infrastruktūra yra labai pasenusi, o jos galimybės padidinti eksporto apimtis – limituotos.
Tai reiškia, kad JAV įmonės turės investuoti mažiausiai 2–3 metus, kad pasiruoštų venesuelietiškos naftos eksportui.
Tačiau yra ir kita medalio pusė.
Susiję straipsniai
„Nemaža dalis JAV naftos perdirbimo gamyklų yra pritaikytos labai tirštai naftai. O Venesuela turi būtent tokią naftą ir tai yra jos išskirtinumas. Tą naftą ne visi gali perdirbti.
<...> Priėjimas prie tos tirštos naftos atveria kelią bet kokiai JAV valdžiai ilgainiui kontroliuoti, laikyti žemumose savo vidaus degalų kainą“, – paaiškino ekonomistas.
Dar viena JAV atsiverianti galimybė – eksporto potencialo siprinimas nišinėse srityse. Pavyzdžiui, dyzelino ir aviacinio kuro gamyboje, kur ir yra naudojama tiršta nafta.
Kas šiame kontekste yra laimėtojas, suprasti nesunku. O kam vis tik nenuskilo?
„Kinija stipriai pralaimės, nes ji yra viena iš pagrindinių Venesuelos naftos klientų. JAV ilgainiui galės kontroliuoti kainą, už kurią Kinija perka naftą.
Lygiai tas pats Rusijoje. Rusija pajaus labai aršią konkurenciją, ypač tose nišose – dyzelinis kuras ir aviacinis kuras“, – pralaimėtojus įvardijo pašnekovas.
Europai turi ir gerų, ir blogų žinių
Lygiai taip pat ši situacija gali paliesti ir europietiškus dyzelino ir aviacinio kuro perdirbėjus. A.Izgorodinas mano, kad pastarieji turės vis mažiau ir mažiau galimybių konkuruoti su JAV perdirbėjais.
Pasiteiravus, ar JAV ir Venesuelos konfliktas gali turėti poveikį Lietuvai, ekonomistas užsiminė apie įdomų reiškinį, susijusį su naftos kainomis.
„Naftos kaina turėjo kristi – Venesuela turi didžiausius pasaulyje naftos išteklius ir tas faktas, kad JAV perims jų kontrolę, teoriškai reiškia, jog naftos pasiūla turi stipriai padidėti, o kaina – kristi.
Nepaisant to naratyvo, tikimybė, kad naftos kaina stipriai mažės, yra artima nuliui. Naftos kaina šiuo metu yra mažiausia per 20 metų. <...> Kai naftos kaina yra tokia maža, galimybės, kad ji dar labiau mažės, yra ribotos. Per šių metų pirmą pusmetį naftos kaina gali netgi pakilti, o ne pakristi“, – prognozavo ekonomistas.
Vis tik jei JAV administracija bus suinteresuota naftos kainas laikyti žemumose, labai tikėtina, kad tiek benzino, tiek dyzelino kaina Europoje ilgainiui gali mažėti. Tad žiūrint į bendrą vaizdą, pasak A.Izgorodino, Europa iš to gali laimėti.
„Kas iš to laimės? Palūkanų aplinka, infliacija, nes žema energetikos kaina automatiškai reiškia žemą infliaciją. O pralaimės visi sektoriai, kam žema naftos kaina yra nenaudinga – tarkim, elektromobilių“, – sakė jis.
Tiesa, čia atsiranda sąlygos ir didžiausiai grėsmei, su kuria 2–3 metų laikotarpyje gali susidurti neatsigaunanti Europos Sąjungos ekonomika. Tai, A.Izgorodino teigimu, yra defliacija.
Ryškėja didysis planas
Šiame kontekste gali kilti kitas klausimas – kodėl Venesuela iki šiol nepasinaudojo milžiniškais naftos klodais? Į šį klausimą atsakė ekonomistas Marius Dubnikovas.
„17 proc. visos pasaulio naftos rezervų yra pas Venesuelą, bet dėl to, kad diktatorius visiškai nuvarė šalį į skurdą ir badą, jie papuolė į tokią situaciją, kur neturėjo pinigų, kad prisispausdintų pinigus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė jis.
Ekonomistas teigia, kad Venesuelos naftos tiekimas sudaro mažiau nei 1 proc. pasaulio naftos. O didžioji to tiekimo dalis keliauja į Kubą.
„Jei vis tik bus pradėti gręžti gręžiniai ir atsiras naujos gavybos linijos, Venesuela gali tapti labai rimtu žaidėju naftos pasaulyje.
Tai piešiasi į bendrą paveikslą, kad iš tiesų pasaulis gali gyventi be rusiškos naftos. Išstumti Rusiją iš rinkos. Tas jau vyko praėjusiais metais, kai Saudo Arabija ir JAV užiminėjo Rusijos rinkos dalį, Rusijos nafta dėl sankcijų krito į rekordines žemumas“, – prisiminė M.Dubnikovas.
Todėl žvelgdamas į įvykių visumą, ekonomistas įžvelgia ir šiek tiek optimizmo.
„Visas chaosas, kurį mes matėme praėjusiais metais – sankcijos, sankcijų buvimas, nebuvo, D.Trumpo apsisprendimas, neapsisprendimas –, atrodo, kad viskas vyksta pagal didelį planą, kurio tikriausiai mes nematėme ir galbūt tik ateityje istorijos vadovėliuose perskaitysime“, – sakė jis.
Kas žinoma?
Pirmename, kad po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo, JAV sausio 3 d., šeštadienio naktį, surengė oro smūgius prieš Venesuelos sostinę Karakasą ir nuvertė autoritarinį kairiųjų pažiūrų lyderį N.Maduro.
N.Maduro ir jo žmona buvo išgabenti į Niujorką. Čia jiems bus pateikiami federaliniai kaltinimai narkotikų kontrabanda.
JAV prezidentas D.Trumpas pareiškė, kad JAV nuo šiol „valdys“ Venesuelą. Tai pavesta aukštiems JAV pareigūnams, įskaitant valstybės sekretorių Marką Rubio ir gynybos sekretorių Pete'ą Hegsethą bei jų komandas.
D.Trumpas taip pat kalbėjo apie planus siųsti JAV bendroves sutvarkyti smarkiai apleistos Venesuelos naftos infrastruktūros.