Būstas Vilniuje šiandien yra brangiausias Baltijos valstybėse – Lietuvos sostinės būsto kainos ne tik aplenkė Rygą bei Taliną, bet ir tapo viena aiškiausių Lietuvos ekonominės lyderystės iliustracijų.

Dar pernai Vilnius pirmasis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse, jame sukuriama pridėtinė vertė vienam gyventojui pirmą kartą viršijo Europos Sąjungos vidurkį, rodo Eurostato duomenys.

Toks spartus augimas neišvengiamai atsispindi ir nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Pavyzdžiui, remiantis „Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metų gruodžio mėnesį vidutinė būsto kaina Vilniuje siekė 2 tūkst. 646 eurus už kvadratinį metrą, o šiuo metu – jau 3 tūkst. 821 eurą.

„Sostinėje stebime didžiausią būsto paklausą visame Baltijos regione. Tai lemia ne tik auganti Lietuvos ekonomika, bet ir demografinės tendencijos, – sakė „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. – Dėl paslaugų įvairovės, plačių galimybių Vilnius pritraukia jaunų šeimų, specialistų ir investuotojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių.

[[ge:lrytas:lrytas:40426518]]

Dėl to kainos čia natūraliai kyla greičiau nei kituose Lietuvos ar Baltijos regionuose.“

Vilniaus būsto rinką šiuo metu labiausiai veikia gyventojų prieaugis, investicijų koncentracija ir ribota pasiūla.

[[ge:lrytas:lrytas:40235799]][[ge:lrytas:lrytas:39665043]][[ge:lrytas:lrytas:38906667]][[ge:lrytas:lrytas:37871742]]

„Vilnius išlieka traukos centru, dėl to čia susidaro natūralus būsto poreikis, o šis augdamas skatina kilti ir kainas. Be to, didelė dalis finansų, technologijų ir paslaugų įmonių renkasi kurtis būtent Vilniuje, todėl auga ir komercinio turto paklausa“, – aiškino L.Žukovė.

Vilnius šiandien yra Lietuvos bei viso Baltijos regiono ekonominis centras. Čia būsto paklausa auga sparčiau nei pasiūla, todėl kainų lygis išlieka aukštesnis.

O Rygoje ir Taline demografinis bei ekonominis spaudimas gerokai mažesnis, tad kainų augimas ten yra nuosaikesnis.

L.Žukovės teigimu, aukštesnės sostinės būsto kainos gali būti siejamos su geresne gyvenimo kokybe, aukštesnėmis pajamomis bei didesnėmis investicijomis į miesto infrastruktūrą.

Kiti Lietuvos miestai, tokie kaip Kaunas ir Klaipėda, taip pat rodo tvaraus augimo ženklus.

„Pavyzdžiui, Kaune bei Klaipėdoje sukuriama pridėtinė vertė pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui (atitinkamai 27 bei 24 tūkst. eurų) jau viršija Estijos Tartu miesto rodiklius (23 tūkst. eurų vienam gyventojui).

Nors šių miestų būsto kainos vis dar žemesnės nei sostinėje, aktyvėjanti plėtra, nauji investiciniai projektai ir didėjantis gyventojų mobilumas artimiausiais metais leidžia prognozuoti nuoseklų šių rinkų brendimą“, – tvirtino ekspertė.

Auksinė būsto rinka Vilniuje: kodėl sostinė tapo brangiausiu miestu Baltijos šalyse Ko tikėtis toliau?