Kipras, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, šeštadienį vakare pranešė, kad, reaguojant į naujausius Jungtinių Valstijų pareiškimus, sekmadienį po pietų bus surengtas neeilinis ambasadorių lygio susitikimas.
D. Trumpas pareiškė, kad JAV nuo vasario 1 d. aštuonioms Europos šalims ims taikyti papildomą 10 proc. muito mokestį, tokio sprendimo priežastimi nurodydamas nesutarimus dėl Grenlandijos.
Jis ne kartą sakė, kad, nerimaujant dėl Kinijos ir Rusijos keliamos grėsmės, Grenlandiją siekia įsigyti, norėdamas užtikrinti saugumą Arkties regione.
Susiję straipsniai
D. Trumpas platformoje „Truth Social“ rašė, kad muitas bus taikomas visoms į Jungtines Valstijas iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Suomijos importuojamoms prekėms, o nepavykus susitarti dėl to, kad JAV nupirktų Grenlandiją, nuo birželio šio muito dydis išaugs iki 25 proc.
Iš esmės autonominė Grenlandija yra NATO narės Danijos teritorijos dalis. Grenlandija pareiškė, kad JAV dalimi tapti nenori, o NATO sąjungininkai teigia, kad JAV nereikia kontroliuoti salos, kad apsaugotų Arktį.
Kol kas neaišku, ar sekmadienio susitikime bus aptariamos galimos atsakomosios priemonės.
ES turi priemonę, kuria gali apsiginti nuo prekybinio spaudimo – reglamentą, taikytiną tais atvejais, kai kuri nors trečioji šalis bando prekybos priemonėmis priversti ES ar kurią nors vieną valstybę narę priimti tam tikrą sprendimą.
Reglamentas suteikia galimybę taikyti atsakomuosius tarifus ir daugelį kitokių priemonių, tačiau gali būti naudojamas tik kraštutiniu atveju.
Muitai, kuriais grasinama šį kartą, turi įtakos šalims, kurios neseniai išsiuntė karius dalyvauti ginčo centre esančioje Arkties saloje vykstančioje į žvalgybinėje misijoje.
JAV Senato demokratų lyderis siekia neleisti D.Trumpui įvesti muitų dėl Grenlandijos
JAV Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris pareiškė, kad sieks užblokuoti muitus, kuriuos prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti jo planams dėl Grenlandijos prieštaraujantiems sąjungininkams Europoje.
„Dėl neapgalvotų Donaldo Trumpo muitų jau pakilo kainos ir nukentėjo mūsų ekonomika, o dabar jis tik dar labiau blogina padėtį“, – šeštadienį paskelbtame pareiškime teigė Ch. Schumeris.
„Neįtikėtina, kad jis nori padaryti dar didesnę kvailystę, dėl savo donkichotiško siekio užgrobti Grenlandiją įvesdamas muitus mūsų artimiausiems sąjungininkams“, – pareiškė jis.
„Senato demokratai pateiks teisės aktą, kuriuo šie muitai bus blokuojami, kol nepadarė dar didesnės žalos JAV ekonomikai ir mūsų sąjungininkams Europoje.“
D. Trumpas yra paskelbęs, kad JAV nuo vasario 1 d. aštuonioms Europos šalims ims taikyti papildomą 10 proc. muito mokestį, tokio sprendimo priežastimi nurodydamas nesutarimus dėl Grenlandijos.
D. Trumpas platformoje „Truth Social“ rašė, kad muitas bus taikomas visoms į Jungtines Valstijas iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Suomijos importuojamoms prekėms, o nepavykus susitarti dėl to, kad JAV „visiškai ir pilnai nupirktų Grenlandiją“, nuo birželio šio muito dydis išaugs iki 25 proc.
D. Trumpo grasinimams įvesti muitus priešinasi ir kiti JAV Kongreso nariai.
Demokratė senatorė Jeanne Shaheen ir respublikonas senatorius Thomas Tillisas, pirmininkaujantys dvipartinei Senato NATO stebėtojų grupei, įspėjo, kad tokia retorika bus naudinga priešams, tokiems kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, „kurie trokšta NATO skilimo“.
„Tuo metu, kai daugelis amerikiečių jau yra susirūpinę dėl pragyvenimo išlaidų, šie muitai padidintų kainas tiek šeimoms, tiek įmonėms“, – teigiama bendrame jų pareiškime, kuriame administracija raginama „atsisakyti grasinimų ir imtis diplomatinių priemonių“.
JAV prezidentas yra ne kartą aiškiai pareiškęs, kad Vašingtonas nori įsigyti Grenlandiją, tačiau Europos NATO partneriai tam kategoriškai priešinasi.
Iš esmės autonominė Grenlandija yra NATO narės Danijos teritorijos dalis.