Devynis kartus pamatuok ir tik dešimtą kirpk. Nuo sausio įsigaliojusio vadinamojo cukraus mokesčio autoriai šios senolių išminties tikriausiai nebuvo girdėję.

Dar lapkritį Seime buvo mėginimų atidėti šio įstatymo, kuris buvo priimtas birželį, įsigaliojimą iki 2027 metų, tačiau tai baigėsi nesėkme. Tad jau dabar visi nealkoholiniai gėrimai, kurių sudėtyje yra pridėtinio cukraus arba saldiklių daugiau nei pustrečio gramo 100 mililitrų, yra papildomai apmokestinti akcizu.

Buvo teigiama, kad litras įprasto limonado dėl to pabrangs nuo 9 iki 25 centų, tačiau realybė šiek tiek kitokia: antai „Coca-Cola“ mėgėjai pastebėjo, kad 2 litrų butelio kaina sulig Naujaisiais kai kuriose parduotuvėse pakilo nuo 2,8 iki 3,6 euro, arba maždaug 40 centų už litrą. Mat įstatymo autoriai greičiausiai pamiršo įskaičiuoti pridėtinės vertės ir kitus mokesčius už jau pabrangusį produktą, kaip ir logistikos ar kitokias išlaidas.

Bene labiausiai naujovė kirto sirupų, kavos (ypač vadinamosios „trys viename“, turinčios daug cukraus), kakavos ar kisieliaus mišinių gamintojams. Šie produktai pabrango nuo 40 proc. iki maždaug keturių kartų.

[[ge:lrytas:lrytas:40980933]]

Iš esmės tai nėra tragedija. Seniai įrodyta, kad per didelis cukraus vartojimas yra daugelio ligų, įskaitant nutukimą ar diabetą, vienas lemiančių veiksnių. Panašus mokestis jau senokai taikomas ir kai kuriose kitose šalyse – Prancūzijoje, Airijoje, Lenkijoje, Latvijoje ar kitur. Pas mus iš šio naujojo akcizo tikimasi apie 25 mln. eurų pajamų, kurios atiteks Gynybos fondui.

Tačiau didžiausia bėda, kad įstatymo kūrėjai nepasivargino jo suderinti su kitais teisės aktais, todėl paskutiniais praėjusių metų mėnesiais įvairių produktų gamintojai ir pardavėjai suko galvą, kaip teisingai apskaičiuoti akcizą. Nedaug jiems tegali pagelbėti ir mokestį administruojanti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

[[ge:lrytas:lrytas:40976403]][[ge:lrytas:lrytas:40977105]][[ge:lrytas:lrytas:40972218]]

„Pieno perdirbėjams nėra aišku, kokius konkrečius produktus Finansų ministerija ir VMI priskiria prie nealkoholinių saldintų gėrimų ir kokiais argumentais remiantis pienas bei jo produktai apskritai laikomi gėrimais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, jie yra laikomi maisto produktais ir nepriskiriami gėrimų kategorijai“, – stebėjosi asociacijos „Pieno centras“ vadovas E.Simonis.

Anot VMI, Europos Sąjungos teisingumo teismo yra konstatuota, kad pieno gaminiai, parduodami mažmeninėje rinkoje kaip paruoštas gerti produktas, gali būti traktuojami kaip gėrimai apmokestinimo tikslais. Tačiau teisininkų tokie argumentai nelabai įtikino.

„Dėl tokių VMI išaiškinimų kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Pavyzdžiui, ir jogurtą, ir pasukas dažnas kabina šaukštais, o ne geria.

Tai kur yra riba tarp produkto, skirto gerti, ir produkto, skirto valgyti? Jei vartotojas, nusipirkęs geriamojo jogurto, jo užsipils ant blynų, o ne išgers, ar bus galima kreiptis dėl mokesčio grąžinimo? Jei pagrindinis veiksnys, pagal kurį klasifikuojamas ir apmokestinamas produktas, yra vartojimo paskirtis, lyg ir turėtų būti galima“, – svarstė teisės įmonės „Sorainen“ partnerė I.Ščeponienė.

Pasak teisininkės, Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip jo objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės bei pareigos ir pan. turi būti nustatomi tik įstatymu. Todėl VMI ar bet kokia kita institucija neturi teisinės galios išplėsti įstatyme apibrėžtos nealkoholinių saldintų gėrimų sąvokos.

„Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas kažin ar numatė, kiek produktų pateks į akcizų taikymo ratą, palikęs tokį teisinį neapibrėžtumą“, – teigė I.Ščeponienė ir pridūrė, kad verslo laukia nesaldūs metai.

[[ge:lrytas:lrytas:40983350]]

Dar didesnis galvosopis verslui – kaip atskirti, kiek yra pridėtinio, o kiek natūralaus cukraus? Pavyzdžiui, 100 gramų jogurto su braškių uogiene yra 14 gramų cukraus, tačiau pridėtinio – tik 8 gramai. Tad akcizas mokamas nuo viso kiekio ar tik nuo to, kuris įdėtas papildomai?

Anot VMI, jei gaminyje yra tik natūralus cukrus, mokesčio mokėti nereikia. Tačiau jei yra ir nenatūralaus, gamintojas gali suskaičiuoti, koks jo kiekis, ir akcizą mokėti tik už jį.

Tačiau tai reiškia ne tik didžiules papildomas išlaidas, bet ir nemenką klaidos galimybę. Juk daugeliu atvejų, ypač kalbant apie iš sulčių ir jų koncentratų gaminamus vaisvandenius, natūralų cukrų nuo pridėtinio atskirti gali būti iš viso sunkiai įmanoma, todėl teks mokėti už visą jo kiekį.

Be to, gamintojai akcizą turės sumokėti dar nespėję parduoti produkto, o tai reiškia netrumpam laikui įšaldytas lėšas.

„Įmonėms teks skolintis iš bankų, o tai juk irgi kainuoja. Neįvertinama net tai, kad apskaitai – maždaug tūkstančio produktų kainoms perskaičiuoti taikant akcizą – irgi reikia papildomų išlaidų“, – apie didžiulius rūpesčius, užpuolusius baigiantis 2025-iesiems, pasakojo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas D.Dundulis.

[[ge:lrytas:lrytas:40983348]]

Verslininko nuomone, kur kas paprastesnė išeitis būtų apmokestinti patį cukrų, o ne visus geriamuosius produktus, į kuriuos jo įdėta. Taip buvo galima išvengti painiavos ir dviprasmybių, kurių, atrodo, bus apstu.

„Akivaizdu, kad įstatymas skylėtas, su didele teisės spraga – nėra konkretaus, apibrėžto mokesčio objekto, todėl arba sulauksime įstatymų leidėjo įsikišimo, arba kiekvienu atveju braižydami naujas ribas cukraus mokesčio tikslais turėsime daug ginčų“, – apibendrino I.Ščeponienė.

Įsigaliojęs mokestis kelia aistras: skaičiuoja, kad kai kas brango kartais