JAV vėl priminė apie naują realybę: N. Mačiulis pripažįsta – Lietuvai tai būtų skausminga

Kaip trečiadienį, sausio 21 d., vykusioje apžvalgoje pastebėjo ekonomistas, šių metų pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau spėjo priminti, kad importo muitai yra mėgstamiausias jo instrumentas.

Šio instrumento pagalba, kaip teigiama, yra bandoma tiek papildyti JAV iždą ar atgaivinti šalies pramonę, tiek spausti užsienio valstybes priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Šiuo atveju, anot N.Mačiulio, D.Trumpo paskelbtas sprendimas įvesti papildomus importo muitus 8 Europos valstybėms liečia Grenlandijos suverenumo klausimą.

„Turbūt matydamas ir nevisišką pritarimą tarp respublikonų, ir gana skeptišką vertinimą tarp JAV gyventojų, nuo sprendimo bandyti perimti Grelandiją darant spaudimą importo muitais D.Trumpas kažkuriuo metu atsitrauks ir ieškos tarpinio varianto“, – prognozavo ekonomistas.

Vis tik jei D.Trumpas nuspręs laikytis šio plano, Lietuvai tai gali reikšti pramonės nuosmukį.

Dar viena žinia – artimiausiu metu JAV Aukščiausiasis teismas paskelbs, kaip vertina vienašališkus JAV prezidento sprendimus įvesti importo muitus remiantis Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymu. Tikėtina, kad dalis sprendimų bus pripažinti neteisėtais.

Tačiau net ir tai nereiškia, kad pasaulis grįš į 2024 m., įspėjo N.Mačiulis.

„Yra daugiau įstatymų, daugiau instrumentų, kurių pagalba JAV vis tiek gali įvedinėti importo muitus kitoms valstybėms“, – sakė N.Mačiulis.

Vis tik geroji naujiena, kad praėjusių metų duomenys rodo, jog pasaulio ekonomikoms pavyko išlaikyti atsparumą jau įvestiems importo muitams, mat ekonomikos augo daugiau ne tikėtasi. Tame tarpe – ir Europos valstybių.

Nors JAV ekonomikos augimas praėjusias metais sulėtėjo tik neženkliai, „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, prie to daug prisidėjo didelės investicijos į DI technologijas, maskuojančios prastesnius rezultatus kituose sektoriuose.

„JAV ekonomikos augimas pernai viršijo prognozes, bet pakrapščius giliau – ne viskas auksu blizga. Nedarbo lygis JAV padidėjo procentiniu punktu, naujai sukuriamų darbo vietų – mažiausiai per pastarąjį penkmetį. Būsto statybų apimtys yra nukritusios į žemiausią lygį nuo šio dešimtmečio pradžios“, – teigė N.Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad JAV centrinis bankas bazines palūkanų normas sumažins dar du kartus, tačiau vėl įsibėgėjanti infliacija galėtų apsunkinti tokius norus ir ketinimus.

„Turbūt didesnė rizika, galinti destabilizuoti JAV ekonomiką, yra ne nedarbo, o infliacijos didėjimas. Ne tik didesni importo muitai, bet ir brangesnės pramoninės žaliavos, elektronikos komponentai bei elektros energija neleis atvėsti infliacijai.

Tuo metu didesnės nei tikimasi palūkanų normos galėtų neigiamai paveikti ir finansų rinkas, bei, netiesiogiai, gyventojų lūkesčius ir vartojimą. Galiausiai, kaip jau matėme šių metų pradžioje, JAV prezidento entuziazmas perdėlioti pasaulio tvarką neišblėsęs, ekonominės politikos klaidų pavojus išlieka didelis“, – pagrindines rizikas bei galimus scenarijus vardijo N.Mačiulis.

Nepaisant daugybinių iššūkių, euro zonos ekonomika išbrido iš stagnacijos, augimas ir praėjusiais, ir šiais metais viršys vieną procentą bei dar labiau paspartės 2027 m.

„Europa išlieka sudėtingoje padėtyje – fizinė grėsmė iš Rusijos, aštrėjanti Kinijos konkurencija, politinis spaudimas iš JAV. Vis tik sumažėjusi infliacija, auganti perkamoji galia, į rekordines žemumas nukritęs nedarbo lygis skatina gyventojų vartojimą.

Greta to, matome ir investicijų renesansą – iki šiol daugiausiai mažesnėse euro zonos valstybėse, bet nuo šių metų taip pat ir Vokietijoje. Apskritai, milžiniškos Vokietijos investicijos į gynybą ir infrastruktūrą gali turėti ir platesnio mąsto teigiamos įtakos Europos pramonei ir konkurencingumui“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Swedbank“ prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų normų nebemažins – jos turėtų išlikti ties 2 proc. kartele bent iki kitų metų pabaigos.

„Euro zonoje infliacija, priešingai nei JAV, nebėra problema ir artimiausiu metu nukris žemiau 2 procentų kartelės. Vis tik tai turbūt nebus pakankama priežastimi pradėti labiau skatinti euro zonos ekonomiką dar labiau mažinant palūkanas. Šį instrumentą ECB pasiliks krizinėms situacijoms“, – prognozuoja N.Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, praėjusiais metais Lietuvos ekonomika augo 2,5 procento, o šiemet augimas paspartės iki 3,5 proc. ir išliks sparčiausiu regione. Estijos bei Latvijos ekonomikos po ilgos stagnacijos atsigauna, augimas ten sieks apie 2,5 procento.

„Be stabilaus ir spartaus BVP augimo pernai Lietuvoje matėme ir kitų džiugių rekordų. Dirbančių asmenų skaičius pakilo į aukščiausią lygį nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportas pasiekė 10 milijardų eurų.

Investicijų augimas viršijo 15 procentų ir dabar sudaro ketvirtadalį BVP – daugiausiai per beveik du dešimtmečius. Sparčiausiai augo investicijos į vertės kūrimo potencialą – transporto priemones, gamybos įrengimus, programinę įrangą, intelektinę nuosavybę, informacijos ir ryšių technologijas“, – pasiekimus vardijo N.Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šios teigiamos tendencijos tęsis ir šiemet – investicijos padidės beveik dešimtadaliu, o grynoji imigracija vis dar atsvers neigiamas natūralias demografines tendencijas. Prognozuojama, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtės iki 8 proc., bet išliks gerokai spartesnis už kainų augimą, kurios šiemet padidės 3,5 procento.

„Vis tik greta visų džiuginančių tendencijų negalima ignoruoti ir ženklų, rodančių prastėjantį pramonės konkurencingumą. Sparčiai augančios darbo sąnaudos, didesni JAV importo muitai, didėjanti Kinijos konkurencija – visa tai lems daug lėtesnį pramonės augimą ateityje.

Trumpuoju laikotarpiu Lietuvos ekonomika gali klestėti vien vidaus paklausos dėka, bet be eksportuojančių sektorių augimo ilgalaikis progresas yra mažai tikėtinas“, – teigė N.Mačiulis.