Lietuvai – nerimo ženklai: ekonomistas įspėja apie rimtus pokyčius Šildymo sąskaitos augs dešimtimis procentų

Metų pradžia tikrai buvo labai intensyvi ir nerami, gyvenam didelio neapibrėžtumo laikotarpiu, o viskas susiję su D. Trumpo politika, – sako SEB Finansų rinkų departamento vyr. analitikas Linas Mickus.

„D. Trumpo siekis užimti Grenlandiją ir muitai Europos Sąjungai turėjo labai išreikštą poveikį rinkoms. Tačiau nuo to buvo atsitraukta.

Tačiau, kaip pastebi analitikas, Europos prekybos indeksas reikšmingai šoktelėjo į viršų. Daugiausia dėmesio sulaukė karinė situacija Venesueloje. Taip pat protestai Irane, kur nemažai spekuliuojama, ar JAV įsitrauks. O vienas jautriausių dalykų – byla, pradėta prieš Federalinį rezervų bloką ir jo vadovą dėl renovacijos kaštų.

Visgi, Euro zonos ekonomikos augimas nustebino pozityviai – jis augo 0,3 proc., o labiausiai skatinantys aspektai – vidaus paklausa, vartojimas ir investicijos.

„Žiūrint detaliau, paslaugų sektorius toliau plečiasi. Tuo tarpu, jeigu žiūrėtume į pramonės sektorių, čia situacija yra įdomesnė.

Iš to, ką dabar matoma, atsigavimas iki šiol neįvyko ir pramonė yra stagnacijos teritorijoje“, – pažymi jis.

Nedarbo lygis, pasak analitiko, turėtų mažėti palaipsniui ir šiemet siekti 6,8 proc., kitais metais – 6,7 proc. Anot analitikų, nors pernai užimtumo augimas sulėtėjo dėl silpnesnio užsienio darbuotojų atvykimo, užimtumo lygis išlieka artimas rekordinėms aukštumoms. 

Tikimasi, kad šiais ir ateinančiais metais realus darbo užmokesčio augimas sulėtės – šiemet sieks 7,7 proc., kitais metais – 7 proc.

2026 m. prognozuojamas nedidelis eksporto apimčių augimas – šiemet sudarys 3,3 proc., kitais metais – 3,1 proc.

Kalbant apie palūkanų normas, ECB jų nebekeis, išliks 2 proc. 

Kalbėdamas apie JAV ekonomiką, L. Mickus sako, kad ji auga sparčiai ir net visų procentu viršijo ekonomistų lūkesčius. Ekonomistas pabrėžia, kad tai atėjo iš vartojimo. Be to, prie augimo prisidėjo eksportas.

Pasak jo, JAV prekybos deficitas priartėjo prie rekordinio lygio ir pirminiai duomenys rodo, kad D. Trumpo politika suveikė, nes deficitas reikšmingai sumažėjo.

Pasak analitiko, JAV 2026 metų BVP augimo prognozė buvo pagerinta nuo 1,9 iki 2,3 procento. Kitų metų 2 proc. BVP augimo prognozė liko nepakeista.

„Praėjusiais metais nustebino pakankamai greitai augęs namų ūkių vartojimas. Teigiamą įtaką pernai ekonomikos plėtrai darė ir sparčiai didėjusios investicijos, ypač susijusios su duomenų centrų statyba.

Prognozuojame, kad šiemet investicijos ir namų ūkių vartojimas augs truputį lėčiau, bet sparčiau turėtų padidėti eksportas. Prekių importas po augimo praėjusiais metais šiemet turėtų mažėti.

Infliacija JAV 2026 metais turėtų būti 2,4 proc., arba 2,7 proc. mažesnė negu pernai. Tiesa, tai vis spartesnis augimas negu Centrinio Banko siekiamybė. Prognozuojame, kad nedarbo lygis JAV dar truputį padidės.

Tokie pokyčiai veikiausiai lems, kad JAV federalinio rezervo sistema (FED) šiemet palūkanų normas mažins dar tris kartus ir metų pabaigoje jos sieks 2,75–3 procentus. Euras JAV dolerio atžvilgiu šių metų pabaigoje turėtų būti šiek tiek stipresnis ir siekti apie 1,19 JAV dolerio“, – kalbėjo analitikas.

Anot jo, SEB ekonomistai nepakeitė ir euro zonos BVP augimo prognozių.

Toliau tikimasi, kad šiemet euro zonos ūkio plėtra sieks 1,2 proc., kitąmet – 1,4 procento.

„Praėjusiais metais euro zonos ekonomika augo 1,4 procento. Nors augimas ir neišsiskiria iš kitų regionų, bet tai nėra prastas rezultatas, įvertinus geopolitinius, demografinius ir kitus vykstančius struktūrinius pokyčius“, – sako L. Mickus.

Beje, anot jo, toliau išlieka dideli skirtumai tarp ekonomikos pokyčių skirtingose euro zonos valstybėse.

„Infliacija euro zonoje sugrįžo prie Europos Centrinio Banko (ECB) tikslinio 2 proc. lygio. Manome, kad šiemet kainos euro zonoje augs tik 1,6 proc., o kitąmet 1,7 procento. Tačiau išlaikome ankstesnę prognozę, kad ECB bazinių palūkanų normų iki 2027 metų pabaigos nekeis“, – pabrėžia jis.

SEB banko ekonomistas Tada Povilauskas sako, kad šiemet matysime daug ekonominių, teisinių ir geopolitinių sprendimų, kurie lems ekonomikos pokyčius per artimiausią dešimtmetį.

Anot jo, JAV ekonomika ir šiemet turėtų augti sparčiau negu euro zonos. Mat JAV ūkio plėtrą skatina investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą, Europos – investicijos į gynybą ir infrastruktūrą.

„Trijų Baltijos šalių BVP šiemet turėtų augti sparčiau negu pernai. Lietuvoje augimą skatins ne tik vienkartinis vartojimo šuolis, bet ir didėsiančios investicijos.

Daugiau nerimo dėl pramonės ir žemės ūkio sektorių rezultatų šiais metais.

Tačiau būsto rinkoje ir aktyvumas, ir kainų augimas išliks istoriškai stiprūs“, – sako jis.

2026 metų pradžia šalta ir speiguota, todėl, anot ekonomisto, akivaizdu, kad gyventojų šildymo išlaidos bus gerokai didesnės negu pernai.

Sausis į Lietuvą atnešė šalčių ir tikėtina, kad šildymo sąskaitos bus dešimtimis procentų didesnės nei pernai, bet, kaip sako ekonomistas, tai yra normalu, nes svyravimai ekonomikos ar oruose būna, o žmonės turėtų turėti atsidėję pinigų, kad galėtų be problemų išleisti keliasdešimt eurų daugiau, pavyzdžiui, tam pačiam šildymui. 

„Nenuostabu, kad ir „Nord Pool“ biržoje kaina sausį yra gerokai didesnė lyginant su pernai metais, o tai aktualu įmonėms, nes teks susimokėti daugiau už elektrą“, – sako jis.

Be to, kaip pažymi ekonomistas, sustoję ir statybų darbai dėl šaltesnių orų.

Būtent šios priežastys padarys šiek tiek neigiamos įtakos pirmojo ketvirčio rezultatams.

„Įdomu bus pamatyti, kokią įtaką jos padarys vartotojų lūkesčiams vasarį, kai reikės apmokėti sąskaitas.

Šaltas sausis ne staigmena – jis tik primena, kad gyventojai turi būti pasiruošę galimiems išlaidų svyravimams. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos vartotojų lūkesčiai išliko istoriškai aukšti – Europos Sąjungoje antroje vietoje pagal dydį.

Manau, kad šių metų pabaigoje vartotojų lūkesčiai bus prastesni: dalis gyventojų jau bus išleidę iš pensijų fondų atsiimtus pinigus ir atsargiau vertins savo finansinės padėties ateitį“, – dėsto jis.

Ekonomistas taip pat pastebi, kad investicijos į karinį Rūdninkų poligoną yra labai teigiamos rinkai. 

Tačiau importuotojai gali sulaukti iššūkių.

T. Povilauskas pastebi, kad trąšų ir metalo importuotojai susidūrė su nauju Pasienio anglies dioksido korekciniu (CBAM) mokesčiu, kuris kelia kontroversijų.

„Girdime, kad EU ministrai nori atidėti šį mokestį, nes jis turi didelę įtaką žemės ūkiui“, - pastebi jis.

Tuo tarpu MERCOSUR susitarimas, nors ir pasirašytas, bet stringa Europos Parlamente.

Dar vienas ekonomikos postūmį lemiantis dalykas, kurį mini ekonomistas, yra atsivėręs langas į II pensijų pakopos pinigų atsiėmimą. 

Praėję metai, anot ekonomisto, buvo gana teigiami. Tai, anot jo, rodo vartotojų ir pagrindinių sektorių lūkesčiai.

Rodiklių kreivės visose Baltijos šalyse krypo į viršų.

„Tai pakankamai teigiamas indikatorius“, – sako jis.

Visgi, anot T. Povilausko pagrindinė žinutė, dėl ko Lietuva pasirodė gana neblogai, buvo paslaugų eksportas.

„Mes išsiskyrėme ir praeitais, ir užpraeitais metais. Pernai Lietuvoje beveik 9 proc., atmetus infliaciją, buvo vėl sparčiausias augimas.

Čia ačiū mūsų IT sektoriui, fintechų sektoriui, kuris nors ir lėčiau, bet auga, transporto sektoriui. Todėl galima sakyti, kad paslaugų sektorius stipriai judina mūsų ekonomiką į priekį“, – pažymi jis.

Be to, ekonomistas teigia, kad turime ne tik ciklišką darbo našumo atsigavimą Lietuvoje, bet, anot jo, paslaugų eksportas taip pat augs, tik kažkiek lėčiau lyginant su praėjusiais metais. Tam įtakos turės ir fiksalinė politika, kuri šiuo metu yra skatinanti ekonomiką ir daro teigiamą įtaką. 

„Namų ūkių vartojimas praėjusiais metais augo 2,3 proc., bet tai yra mažesnis augimas negu buvo tikėtasi“, – sako T. Povilauskas.

Tačiau šiemet, anot jo, tikimasi vartojimo šuolio. Pastebima, kad Estijoje praėjusiais metais buvo fiksuojamas net nuosmukis tačiau įžvelgiama, kad šiais metais ir čia turėtų būti geriau.

Visgi, ekonomistas pabrėžia, kad pagrindiniu šalies BVP augimo varikliu, prognozuojama, išliks investicijos.

„Sumažėjus palūkanų normoms, didėjus ES investicijoms ir daugiau investuojant į šalies infrastruktūrą, Lietuvoje praėjusiais metais atsigavo investicijos ir tai suteikė teigiamą postūmį šalies ekonomikai.

Pernai ypač augo investicijos į transporto priemones, mašinas ir įrenginius.

Šiemet investicijos turėtų augti dar sparčiau. Didelę įtaką darys ir investicijos į krašto apsaugos infrastruktūrą. Vien dėl pasirašytų Rūdninkų miestelio antrojo etapo statybų darbų šiemet ir kitąmet statybos darbų apimtis didės bent po 300 mln. eurų. Tai pat šiemet svarbią įtaką darys ir planuojamos dar didesnės negu pernai ES investicijos.

Praėjusiais metais prasčiausiai sekėsi prekių eksportuotojams. Silpniausias buvo trečias ketvirtis, tačiau paskutinį metų ketvirtį irgi sudėtinga vertinti kaip neblogą. Prekių eksporto rodikliai į JAV metų pabaigoje dar suprastėjo. 2025 m. rudenį metinis lietuviškos kilmės prekių į JAV nuosmukis sudarė 27 procentus.

Konkurencija su Azijos šalių gamintojais ES rinkoje taip pat nemažėja. Euras toliau brangsta pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu. Tiesa, prognozuojame, kad šiemet prekių eksportas visgi turėtų augti dėl spartesnio ekonomikos augimo mūsų pagrindinėse eksporto rinkose“, – kalba ekonomistas.

Jis atkreipia dėmesį, kad paslaugų eksportas pernai atrodė kur kas geriau – per praėjusių metų tris mėnesius jis ūgtelėjo 9,1 proc., arba labiausiai Baltijos šalyse.

IT ir ryšių sektoriaus sukurta bendra pridėtinė vertė pernai didėjo truputį lėčiau negu ankstesniais metais, bet prie ekonomikos augimo prisidėjo truputį daugiau negu 0,4 proc. BVP. Darbuotojų skaičius šiame sektoriuje nebeauga ir vargu, ar tie pokyčiai šiemet keisis darbuotojų naudai. Praėjusių metų antra pusė buvo sėkmingesnė transporto sektoriaus bendrovėms. Tą rodo ir atsigavęs krovininių transporto priemonių vairuotojų skaičius Lietuvoje – lapkritį jis buvo rekordinis.

Nors statybų sektorius pernai augo, tačiau šiais metais dėl kyla pagrįstų baimių dėl statybų sąnaudų ūgtelėjimo. 

T. Povilauskas neabejoja, kad ir šiemet statybos darbų atliekama vertė augs dėl vystomų „RailBaltica“, Rudninkų poligono projektų, tačiau klausia, kas bus su statybų sąnaudų infliacija.

Pasak jo, kol kas viskas yra pakankamai gražu, kalbama apie 2–3 proc. metinį pokytį, kuris yra panašus visose Baltijos šalyse, todėl sako, bus įdomu pamatyti, ar tie kariniai miesteliai šokdins statybinių darbų infliaciją ar ne, ir kaip Lietuva išsiskirs iš kitų Baltijos šalių.

Neabejojama, kad statybos sąnaudos, visgi, augs. 

T. Povilauskas prognozuoja, kad praėjusiais metais realusis Lietuvos BVP pokytis siekė 2,6 proc., arba 0,1 proc. punkto daugiau, negu tikėtasi per paskutinį prognozių atnaujinimą 2025 m. lapkritį.

„2026 ir 2027 metų BVP prognozių nekeičiame. Manome, kad šalies Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,2 proc., o 2027 m. – tik 2,1 procento.

Šiemet ekonomikai didžiausią įtaką darys vienkartinis namų ūkių išlaidų šuolis prekėms ir paslaugoms, t. y. padidės pasitraukusiųjų iš II pakopos pensijų fondų vartojimas.

Nekeičiame prielaidos, kad nuo rugpjūčio II pakopos pensijų fondai neteks 35 proc. turto.

Manome, kad kas norės išleisti atsiimsimas sumas, tą padarys šiemet. Tikėtina, kad 60 proc. atsiimtų lėšų kaupimą nutraukę asmenys išleis vartojimui“, – sako jis.

Be to, ekonomistas pažymi, kad pagal dabartinį pensijų fondų turtą tai maždaug 1,4 mlrd. eurų vartojimo injekcija. Kitą kartą ekonomikos prognozes atnaujinsime gegužės pradžioje, kai jau žinosime pirmos atsiėmimų bangos rezultatus, tada, atsižvelgdami į juos, pakeisime šiandienos prielaidas.

Kaip kalba T. Povilauskas, pernai pramonės sektorius sulaukė stiprios metų pradžios, tačiau antra pusė tikrai nedžiugino.

„Jeigu žiūrėsime į rezultatus, kuriuos turime, tai eksportas į JAV mažėjo 6 procentais, bet jeigu žiūrėsi į paskutinius praėjusių metų rudens mėnesius, tai galime matyti, kad nuosmukis buvo arčiau 30 proc. Tokių lietuviškos kilmės prekių, kaip reagentai, baldai, fermentai, vinys, lazeriai, eksportas buvo ryškiai sumažėjęs lyginant su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Būtent dėl prasto paskutinio 202į metų ketvirčio, tikėtina, kad prastesnis bus ir šių metų pirmasis ketvirtis“, – pastebi jis.

Tačiau, anot ekonomisto, nekeičiant prielaidų, pramonės gamyba šiemet turėtų šiek tiek didėti, pramoninkų lūkesčiai yra stabilūs.

„Eksporto rinkose buvo siekiama kuo daugiau išvežti į JAV prieš importo muitų įsigaliojimą, todėl šių metų pirmąjį ketvirtį rezultatai gali būti šiek tiek prastesni, bet, visgi, tikimės augimo“, – sako ekonomistas.

Visgi, jis įsitikinęs, kad JAV išliks Lietuvos eksporto rinka ir metų eigoje situacija stabilizuosis.

Tačiau, anot jo, iššūkių ir problemų taip pat nemažai.

„Toliau girdim ir matom konkurenciją iš Kinijos ir kitų Azijos šalių, kuri yra pakankamai didelė. Klausimas, kaip toliau seksis mūsų eksportui į JAV ir, žinomą, kylančios darbo jėgos sąnaudos bei didėjantis minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), kuris mūsų konkurencingumą po truputį mažiną“, – pastebi T. Povilauskas.

Kita vertus, anot jo, tai verčia daryti investicijas.

T. Povilauskas sako nekeičiantis prielaidų, kad Lietuvoje infliacija šiemet bus labai panaši kaip pernai.

„Tikimės, kad 2026 metais vidutinė metinė infliacija pagal suderintą kainų indeksą bus 3,3 proc., o 2027 m. mažės iki 3 procentų. Pernai infliacija siekė 3,4 procento“, – sako jis.

Be to, anot jo, šiemet dėl pingančių kai kurių žemės ūkio produktų (pavyzdžiui: žaliavinio pieno, kiaulienos, kakavos pupelių) turėtų sumažėti maisto produktų kainų infliacija.

Energetikos, alkoholio ir tabako produktų infliacijai teigiamą įtaką darys vėl padidėję akcizai.

Paslaugų infliacija turėtų būti tik minimaliai mažesnė. Darbo jėgos sąnaudos šiemet didės truputį lėčiau, bet paslaugų paklausa išliks didelė ir labai netrukdys kelti kainų.

Infliaciją šiemet mažins maisto kainos, sako ekonomistas. Tačiau trumpalaikis vartojimo šuolis darys įtaką paslaugų ir prekių kainoms.

Kalbant apie žemės ūkio kultūrų rinkas tarptautinėje rinkoje, anot T. Povilausko, jau matomas ir nuosmukis.

Jis, kaip pavyzdį, išskiria žaliavinio pieno kainų kritimą, dėl ko, tikėtina, mažės ir maisto produktų kainos.