Institucijos teigimu, kritinės energetikos infrastruktūros apsauga Europos Sąjungos (ES) lygiu finansuojama pirmą kartą. Tokios galimybės buvo sukurtos, Baltijos šalims ir Lenkijai įgyvendinus sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą.
„Šis finansavimas – tai mūsų nuoseklaus darbo rezultatas ir naujo precedento sukūrimas, nes iki šiol ES nebuvo atvejų, kai būtų finansuota kritinės energetikos infrastruktūros apsauga. Nuosekliai perimdami Ukrainos energetikų pamokas plečiame mūsų kritinės energetikos infrastruktūros projektų apsaugos apimtis“, – pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Esame numatę kreiptis dėl tolesnio atsparumo projektų finansavimo ir aktyviai siekiame, kad Europos Sąjungos lygiu būtų sukurtas ilgalaikis instrumentas kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai finansuoti“, – pridūrė jis.
Susiję straipsniai
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros sistemų perdavimo operatorių „Litgrid“, AST, „Elering“ ir PSE vykdomi Baltijos šalių sinchronizacijos kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimo projektai bus finansuojami iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Parama projektams Lietuvoje siekia 22 mln. eurų.
Praėjusių metų vasarį Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai 65 metus veikusios bendroje elektros sistemoje su Rusija ir Baltarusija, vadinamajame BRELL žiede.
Šiuo metu Baltijos šalys savarankiškai valdo savo elektros sistemos dažnį ir įtampą. Elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022 m., o iš Baltarusijos – nuo 2020-ųjų.
BRELL sutartį Lietuva nutraukė praėjusių metų vasario 7 dieną.
Prie kitų Europos valstybių Baltijos šalys prisijungė per „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.