Neįmanoma nuspėti, kada restorane prisės „Michelin Guide“ ekspertai. Jie užsisako patiekalus, paragauja gėrimų ir atsisveikina kaip eiliniai svečiai. Tačiau tiktai nuo jų priklauso, ar ši vieta atsidurs gastronominio turizmo žemėlapyje.

Opera lauko terasoje

„Vieną rugpjūčio pavakarę po darbo traukiau namo ir staiga suakmenėjau – terasoje, pro kurią dažnai einu, išgirdau dainuojant operos arijas. Lauke!“ – prisėdusi prie pietų staliuko įspūdžiais pasidalijo Valmieros savivaldybės Turizmo valdybos vadovo pavaduotoja Anita Tylena.

Šiame Latvijos mieste įsikūrusio restorano „Akustika“ vasaros terasoje tąsyk pirmą kartą prieš žiūrovus sustojo būtent operos solistai.

[[ge:lrytas:lrytas:40890752]]

„Iš Prancūzijos atvyko sopranas Silga Tyruma su draugu tenoru Pierre’u Soldano.

Su jais kartu koncertavo akordeonistė latvė Inita Abuolinia ir Norvegijoje gyvenanti pianistė latvė Ilzė Jaunzemė.

[[ge:lrytas:lrytas:36563892]][[ge:lrytas:lrytas:38580469]][[ge:lrytas:lrytas:39843351]]

Niekada anksčiau jie nekoncertavo kartu. Mūsų terasoje jie susitiko pirmąkart“, – pasakojo restoraną bei kultūros centrą įkūrusios bendrovės „Akustika“ bendraturtis 41 metų Ugis Buormanis (latv. Ugis Bormanis).

Dviguba vietos trauka

Ties įėjimu į šį restoraną, veikiantį vos ketvirtus metus, neseniai buvo pakabintas jau trečiasis – 2026 metų „Michelin Guide“ ženklas. Ši vieta, garsėjanti puikia virtuve, turi specifinę trauką, nes kone kiekvieną savaitgalį joje koncertuoja Latvijos ir užsienio atlikėjai.

„Žmonės nejaukiai jaučiasi, kai jiems valgant vyksta koncertas. Kadangi tai nėra foninė muzika, iš pagarbos atlikėjams jie patiekalus atideda į šalį. Todėl 2020 metais įsigytame Valmieros pašto ir telegrafo pastate įrengėme restoraną, o vėliau – atskiras patalpas koncertams ir parodoms.

Restoranas pradėjo veikti 2021-ųjų birželį. Tuo metu, per pandemiją, dar nebuvo galima rengti didelių koncertų. Muzikantai buvo laimingi, kai pirmiausia juos pasikvietėme į lauko terasą.

Kai tų pačių metų rudenį buvo paskelbtas antrasis karantinas, suremontavome antrąjį pastato aukštą. Kadangi yra atskiras įėjimas, nutarėme būtent jame rengti koncertus, kad klausytojai netrukdytų tiems, kurie valgo restorane. O dabar geri patiekalai ir gera muzika po vienu stogu turi didelę trauką“, – patirtimi pasidalijo U.Buormanis.

Gidai nemėgsta viešumo

2022-aisiais Estijos, o 2023-iaisiais ir Latvijos restoranai pirmąkart atsidūrė prestižiniame „Michelin Guide“ leidinyje. Dar po metų „Michelin“ gidai patiekalus aptarinėjo ir mūsų šalyje.

„Tikėtina, kad kiekvieno restorano savininkas norėtų nors kartą gyvenime gauti tokį apdovanojimą.

Apima nepaprastas jausmas scenoje jį atsiimant. Viena pamatyti socialiniuose tinkluose nuotraukas iš apdovanojimų ceremonijos, kas kita – pačiam joje dalyvauti.

Man tai buvo didžiulė staigmena, kai 2024-aisiais sulaukiau žinios apie pirmąjį apdovanojimą. Šis ženklas juk liudija, kad viską darome teisingai“, – sakė Ugis.

[[ge:lrytas:lrytas:40903061]]

Jis visą savo darbinę veiklą yra susiejęs su maitinimo verslu ir tai daro kone du dešimtmečius, tačiau net jis neįstengė numanyti, kada už staliukų prisėdo „Michelin“ gidai.

„Tai gali būti bet kuris svečias iš tūkstančių, ateinančių pas mus pavalgyti. Tačiau ne tik patiekalų kokybė nulemia gidų sprendimą, – sakė U.Buormanis. – Svarbu yra viskas: svečių sutikimas, jų savijauta, aplinka, aptarnavimas, atsisveikinimas.“

Iš Rygos – į Valmierą

„Nesu virtuvės šefas, galiu tiktai šį tą patarti, ką įrašyti į meniu. Absoliučiai pasitikiu savo komanda.

Tai, ką darau, yra mano gyvenimo būdas, nes nejuntu, kad dirbu. Čia yra tarsi mano namai, o restorano svečiai – tai ir mano svečiai.

Žinoma, tenka pasukti galvą, ką daryti, kad čia būtų pilna žmonių, sugalvoti, kaip juos prisikviesti, ir sukurti tokią aplinką, kad jie norėtų pasilikti, o vėliau dar ir dar kartą grįžti“, – kalbėjo Ugis.

Pasak viešojo maitinimo versle dirbančių žmonių, didelę įtaką jo sėkmei daro tinkamai parinkta vieta. Kaip Ugiui pavyko ją surasti?

„Mano verslo partneris Margeris Zeitmanis prieš pustrečių metų „Zeit“ restoraną bei nediduką viešbutį atidarė Lygatnėje, esančioje pusiaukelėje tarp Rygos ir Valmieros. Jis ten pat rengia parodas, kviečia svečius į kino seansus, organizuoja koncertus.

[[ge:lrytas:lrytas:40903078]]

Būtent Margeris nusižiūrėjo ir nupirko buvusio pašto ir telegrafo patalpas. Kadaise tai buvo svarbiausia regione komunikacijos vieta, bet jau gerą dešimtmetį dalis pastato buvo tuščias ir apleistas.

Bet vos tik pravėriau jo duris, supratau, kad tai puiki vieta restoranui. Tiesiog jaučiausi joje gerai“, – pasakojo U.Buormanis.

Verslo planą kartu su Margeriu jis pradėjo kurti 2020-aisiais, kai užklupo COVID-19 pandemija.

Laiko jiedu tam turėjome užtektinai, nes visi restoranai per karantiną buvo uždaryti, taip pat ir „Zeit“ Lygatnėje.

„Mūsų draugams atrodė, kad per pandemiją imtis tokių projektų yra visiška nesąmonė, juk nežinia, kuo viskas baigsis. Tačiau neįmanoma pasiekti sėkmės nerizikuojant“, – patikino Ugis.

Pasak jo, Latvijoje naujam verslui nedaroma išimčių – vos tik pradedama veikla, ji aplimpa tokiais pat mokesčiais, kaip ir senbuvių verslas, nors pinigų plėtrai ypač reikia. Niekur nedingsta ir 21 proc. pridėtinės vertės mokestis, taikomas produktams, iš kurių gaminami patiekalai.

„Mes duris atvėrėme 2021-ųjų birželio 1-ąją. Tuo metu dar nebuvo galima susodinti svečių restorano viduje, todėl staliukus privalėjome sustatyti lauke.

Mums reikėjo lauke įrengti terasą, bet prie pastato vietos visiškai nebuvo. Valmieros mero paprašėme, kad nors kiek vietos terasai būtų skirta kitapus gatvės esančiame parke, ir pažymėti pėsčiųjų perėją, kad mūsų padavėjai, lakstydami su padėklais, nežūtų po mašinų ratais.

Manėme, jog atsakymo lauksime amžinybę, tačiau jau po savaitės atsivijo žinia, kad dalis gatvės bus uždaryta ir mes galime pradėti verslą. Mane pribloškė toks nebiurokratinis požiūris“, – pasakojo U.Buormanis.

Ir vos po trejų metų veiklos jo vadovaujama „Akustika“ gavo pirmąjį „Michelin Guide“ apdovanojimą.

Komanda ir ūkininkai

Pasak U.Buormanio, surinkti darbuotojų komandą nebuvo lengva, nes pirmieji virtuvės šefai ilgai neužsibuvo.

„Tai buvo mano draugai, tačiau kiekvienas netrukus pasuko savo keliu.

Kartais neįmanoma logiškai paaiškinti, kaip ir kodėl susikerta žmonių keliai. Taip nutiko ir man – galiausiai susibūrė tokia darbuotojų komanda, kuriai rūpi tai, ką darome.

[[ge:lrytas:lrytas:40903064]]

Dabartinė virtuvės šefė Dita Repina du kartus per metus keičia meniu įrašydama geriausius sezoninius produktus, natūraliai užaugintus ūkininkų, o aš pats rūpinuosi vyno ir kitų gėrimų tiekimu“, – kalbėjo Ugis.

Pasak jo, Valmieros regione yra daug puikių ūkininkų, iš kurių perkama šviežia mėsa, daržovės, vaisiai, uogos, iš pažįstamų žvejų – žuvys.

„Pavyzdžiui, su netoliese, Matyšiuose, esančio ūkio „Bauņu Bullītis“ šeimininku Janiu Šliaukstiniu bendradarbiaujame nuo pirmosios restorano atidarymo dienos, todėl meniu siūlome patiekalų iš patikimos ekologiškos galvijų mėsos.

Mūsų komanda iš vietinių žaliavų geba pagaminti įspūdingus patiekalus. Receptūras jiems kuriame kartu, prigaminame padažų, piurė ir rengiame degustacijas. Taip atrenkame tai, kas skaniausia“, – pasakojo pašnekovas.

Teigiama įtaka turizmui

Ugis pats sutinka kiekvieną restorano duris praveriantį svečią – pakalbina, palydi iki staliuko.

Jis regi ir tai, iš kokių valstybių sukrinta išankstinės staliukų rezervacijos. Tad kokios apčiuopiamos naudos restoranui duoda „Michelin Guide“ ženklas?

„Esame įsikūrę šiaurinėje Latvijos dalyje.

Valmierą nuo Rygos skiria maždaug 100 kilometrų, o nuo Valmieros Estija kone ranka pasiekiama. Jei mūsų restorano nebūtų „Michelin Guide“ žemėlapyje, vargu ar kas nors specialiai pas mus atvažiuotų. „Michelin“ ženklas padarė mus regimus. Pas mus daugiausia atvyksta svečių iš Estijos ir Skandinavijos šalių. Poilsio dienoms apskritai būtina iš anksto rezervuoti staliukus, nes svečių srautas būna didelis.

Po metų mūsų veiklos Valmieroje apsilankė 60 proc. daugiau turistų nei ankstesniais metais, tad ir miestui mūsų verslas yra naudingas“, – pabrėžė U.Buormanis.

Gastronomija – svarbi turizmo kryptis

2024-aisiais pirmąkart patekusi į „Michelin Guide“ sąrašą Lietuva atsidūrė tarptautiniame geriausių restoranų žemėlapyje.

Dalis žmonių atvyksta į Lietuvą būtent dėl „Michelin Guide“ sąraše esančių restoranų.

Pasak Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovės Olgos Gončarovos, praėję metai buvo itin reikšmingi Lietuvos gastronomijai.

Jau antrajame „Michelin Guide Lithuania“ leidime 2025 metais pristatyti 37 Lietuvos restoranai, o keturi iš jų išlaikė prestižines „Michelin“ žvaigždutes.

[[ge:lrytas:lrytas:40903066]]

Gastronominis turizmas 2025 metais buvo stiprinamas ir regionuose. „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais pristatė gastronomijos žemėlapį „Skaniausi Lietuvos miestai“, kuriame pažymėti patiekalai, tapę savotiškais miestų simboliais, ir vietos, kuriose jų galima paragauti.

„Michelin Guide“ verslą įsuko du broliai

1900 metais Prancūzijoje automobilius turėjo vos apie tris tūkstančius žmonių, suprantama, turtingesnių.

Todėl broliams Edouard’ui ir Andre Michelinams, pardavinėjantiems padangas, reikėjo sugalvoti, kaip labiau įsukti verslą. Išeitis – paskatinti tą nedidelį vairuotojų būrelį kuo daugiau važinėti po šalį, kurios keliai buvo tikrai ne pačios geriausios būklės, kad tik labiau diltų padangos ir reikėtų dažniau jas keisti.

Todėl tais metais savo klientams broliai išdalijo maždaug 35 tūkstančius knygelių, kuriose buvo padangų keitimo ar automobilio remonto instrukcijos, o svarbiausia – maršrutai su degalinių ir viešbučių adresais.

Toks kelionių gidas tapo populiarus, todėl dar iki Pirmojo pasaulinio karo Michelinai jį pradėjo leisti Belgijoje, Alžyre, Tunise, Alpių regione ir kitur.

Pasibaigus karui leidyba vėl buvo atnaujinta, tačiau tada verslininkai žengė dar vieną žingsnį: „Michelin Guide“ pavadintame žurnale buvo atsisakyta reklamos, jis tapo mokamas ir kainavo nemenkai – 750 frankų, arba to meto kursu daugiau nei du JAV dolerius.

Už gautas lėšas broliai pasamdė vertintojus, kurie pradėjo lankytis įvairiuose restoranuose, o jau 1926 metais šios maitinimo įstaigos buvo pradėtos reitinguoti. Tiesa, dabartinė trijų žvaigždučių sistema nusistovėjo dar po dešimtmečio.

Ką jos reiškia? Viena žvaigždutė – puikus savo kategorijos restoranas. Dvi – toks maistas, dėl kurio verta išsukti iš kelio. Trys – restoranas, vertas net atskiros kelionės.

1997 metais buvo įvesta dar viena kategorija – „Bib Gourmand“. Bibu (arba Bibendumu) vadinamas iš reklamos žinomas „Michelin“ žmogeliukas. Tokiu ženklu vertinamos maitinimo įstaigos, siūlančios itin gerą maistą už tinkamą kainą.

2016 metais sukurtas ir lėkštės simbolis, skirtas žymėti tiesiog gerą maistą siūlančias užeigas. 2020-aisiais atsirado ir žalia žvaigždute įvertintų restoranų. Tai rodo, kad jie laikosi tvarumo principų.

Šiuo metu vienokį ar kitokį „Michelin Guide“ įvertinimą turi apie 17 tūkst. pasaulio restoranų.

Eidama pro vieną latvių restoraną – suakmenėjo: išvysti tokio reginio nesitikėjo (1)