„ILTE taps plėtros banku, tokiu būdu papildys finansų rinką ir veiks ten, kur trūksta komercinių bankų finansavimo“, – žurnalistams pirmadienį sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Tikimės, kad per ketverius metu ILTE padės mobilizuoti ir į Lietuvos ekonomiką įlieti apie 6 mlrd. eurų“, – tikino jis.
Šios lėšos – maždaug pusantro karto didesnės nei šiemet rudenį besibaigiantis europinis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas (RRF), pagal kurį Lietuvai iš viso numatyta įsisavinti apie 3,8 mlrd. eurų lėšų.
Susiję straipsniai
Naujas finansavimas sukurtų apie 1,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Pagal naują veiklos strategiją, ILTE numato keturias pagrindines finansavimo kryptis – gynybos pramonės, saugumo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimą, investicijas į konkurencingus, inovatyvius verslo sektorius, tarp jų – ir žemės ūkį, socialinę ir strateginę infrastruktūrą, ypač savivaldybėse, bei atsinaujinančią energetiką.
Naująjį projektų finansavimo etapą kaip bankas ILTE planuoja pradėti gegužės mėnesį, kai bus sudarytos pirmosios sutartys – kitaip sakant, nuo to laiko bankas pradės projektus finansuoti savo kapitalu.
Prognozuojama, kad 2028 m. ILTE portfelio struktūra atrodys taip: po 29 proc. sudarys gynybos ir infrastruktūros bei investicijų finansavimas, 28 proc. – investicijos į pastatų modernizavimą, daugiabučių renovaciją, 13 proc. – apyvartinio kapitalo finansavimas.
Iš viso į gynybos ir infrastruktūros projektus planuojama investuoti apie 1 mlrd. eurų.
ILTE valdančios Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu šalies rinkoje finansavimo trūkumas siekia apie 20 mlrd. eurų.
Pasak ILTE generalinio direktoriaus Dainiaus Vilčinsko, ILTE bus pertvarkoma pagal ES veikiančių plėtros bankų modelį – taip, kad jis rinką papildytų, o ne konkuruotų su šalies komerciniais bankais, dalintųsi rizikomis su privačiais investuotojais, užtikrintų efektyvesnį ES lėšų naudojimą, ILTE veiklos apimtis būtų suderinta su Europos Komisija (EK).
Kitaip sakant, ILTE veiks rinkos sąlygomis, tačiau labiau kaip makroekonominis įrankis finansuoti tiems rinkos sektoriams, kuriuose trūksta komercinių bankų prisidėjimo, kartu toliau neteiks kasdienės bankininkystės paslaugų, pavyzdžiui, neims gyventojų indėlių.
Perspektyvoje – ir konsultacijų centro ILTE HUB kūrimas, padedant finansavimo idėjas paversti konkrečiais projektais ir rasti jiems finansavimo šaltinius. Tokiu būdu ILTE planuoja pritraukti iki 15 projektų per metus, viso apie 0,5 mlrd. eurų lėšų finansavimą ir dar apie 550 mln. eurų trečiųjų šalių garantijų per metus.
ILTE valdyme – daugiau tarptautinių finansų institucijų atstovų
Keičiamas ir ILTE valdysenos modelis, kad labiau atitiktų bankinės valdysenos struktūrą ir tarptautinių priežiūros institucijų rekomendacijas, ILTE, kaip ir kitus šalyje veikiančius bankus, prižiūrės Lietuvos bankas (LB).
Taip pat stiprinami priežiūros ir pinigų plovimo prevencijos kontrolės mechanizmai – nuo 7 iki 9 bus didinamas stebėtojų tarybos narių skaičius, įtraukiant tarptautinių finansų institucijų atstovus, įsteigti nauji tarybos komitetai – Audito, Rizikų valdymo, Atlygio ir skyrimo, sudaryti susitarimai su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Nauja ILTE struktūra kuriama su tarptautinėmis finansų institucijomis – Europos investicijų banku (EIB), Šiaurės investicijų banku (ŠIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB).
Numatoma, kad naujas ILTE priežiūros modelis įsigalios nuo 2027-ųjų, Seime priėmus tai numatantį įstatymą.
Siekiant didinti ILTE finansavimo pajėgumus, Vyriausybė jau yra nutarusi įstatinį banko kapitalą 2026–2028 m. didinti 412 mln. eurų iki daugiau nei 765,4 mln. eurų, nuo 2024 m. kapitalas išaugo tris kartus.
Pernai gruodį ILTE taip pat pirmą kartą išplatino 112 mln. eurų žaliųjų obligacijų – pritrauktos investuotojų lėšos bus skirtos šalies daugiabučių renovacijai.
Taip pirmąsyk Baltijos šalyse išleistos listinguotos žaliosios obligacijos, kurios gavo aukščiausią AAA kredito reitingą, suteiktą dviejų tarptautinių reitingų agentūrų – „Fitch“ ir „Scope“, emisijai suteiktas kredito reitingas lenkia ir Lietuvos valstybės kredito reitingą (A+)