Baltijos šalių bankų sektorius atsidūrė Europos centrinio banko (ECB) akiratyje. Esą pas mus veikiantys Švedijos bankai privalo griežčiau valdyti riziką. Tokia situacija gaivina sumanymą Lietuvoje kurti savo komercinį banką.

Švedijos dienraštis „Aftonbladet“ neseniai, sausio viduryje, paskelbė ECB atlikto Baltijos šalyse veikiančių švediškų bankų vertinimo rezultatus.

„Aftonbladet“ šaltinių duomenimis, ECB ekspertai įžvelgė rimtų spragų SEB ir „Swedbank“ bankų veikloje Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Nors šie bankai laikomi rinkos lyderiais, leidinyje nurodoma, kad ramybės laikai jiems baigėsi ir juos būtina griežčiau prižiūrėti.

Publikacijoje primenama, kad Švedija nėra euro zonos narė, bet jos bankų antrinės įmonės Baltijos šalyse vis tiek turi tiesiogiai atsiskaityti ECB.

[[ge:lrytas:lrytas:41183557]]

ECB ekspertai yra nurodę, kad Baltijos šalyse veikiantys Švedijos bankai galimai nepakankamai konservatyviai vertina savo rizikas ir netiksliai apskaičiuoja, kiek nuosavo kapitalo jiems reikia turėti galimiems nuostoliams padengti.

„Netikslūs skaičiavimai gali turėti įtakos bankų stabilumui nepalankiomis ekonominėmis sąlygomis“, – teigė ECB.

[[ge:lrytas:lrytas:41186852]][[ge:lrytas:lrytas:41187415]][[ge:lrytas:lrytas:41187723]]

Kartu buvo pranešta, kad ir SEB, ir „Swedbank“ antrinės įmonės Baltijos šalyse po ECB pastabų pradėjo vidinius procesus. Jie siekia tobulinti savo kapitalo planavimo modelius ir rizikos nustatymo metodikas.

Švedų „Aftonbladet“ kartu priminė ir ankstesnius skandalus, į kuriuos buvo įsivėlę šie bankai, – pavyzdžiui, po 2019–2020 metais atlikto tyrimo „Swedbank“ ir SEB sulaukė milijoninių baudų už tai, kad per jų padalinius Baltijos šalyse galėjo būti plaunami įtartinos kilmės pinigai iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių.

Vėliau, 2025 m. balandį, ECB oficialiai skyrė pinigines baudas SEB antrinėms įmonėms Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. ECB konstatavo, kad bankai neužtikrino pakankamai konservatyvaus kredito rizikos parametrų vertinimo.

Bendra baudų suma trims Baltijos šalių SEB padaliniams siekė apie 1,24 mln. eurų, iš jų bendrovei SEB bankui Lietuvoje buvo skirta 490 tūkst. eurų bauda.

ECB šiuos pažeidimus vertino kaip vidutinio sunkumo. SEB pripažino pastabas ir nurodė, kad ėmėsi pokyčių.

Šiuo metu ECB dalyvauja SEB teisinės struktūros reorganizacijos priežiūros procese. SEB yra nusprendęs sujungti savo operacijas Baltijos šalyse į vieną juridinį vienetą, registruotą Estijoje, kuris turėtų filialus Lietuvoje ir Latvijoje.

Planuojama, kad ši nauja struktūra, kuriai reikalingas ECB ir vietos priežiūros institucijų pritarimas, pradės veikti 2027 m. pradžioje.

[[ge:lrytas:lrytas:41149906]]

„Švedijos bankai nepriklauso euro zonai ir tai apsunkina finansų kontrolę, nors ECB ir imasi jų priežiūros.

Vis dėlto Lietuvos gyventojų ir verslo įmonių indėliai ECB nėra regimi. Jis nestebi, kaip jie juda, kaip jais prekiaujama ar kur jie investuojami.

Tai nėra saugu. Apie tai dar užpernai įspėjau mūsų šalies vadovus, politikus ir ekonomistus“, – teigė Lietuvos diplomatas, buvęs Lietuvos banko vadovas dr. Romualdas Visokavičius.

– Esate vienas iš tų žmonių, kurie nuolat primena, kad Lietuvoje privalu turėti savo komercinį banką. Kodėl? – paklausiau R.Visokavičiaus.

– Manyčiau, kad tęsdami klasikinę dar 1993-iaisiais pradėtą centrinių bankų monetarinę politiką ir būdami Europos centrinio banko ir euro erdvės nariai privalome turėti savarankišką komercinį banką, kuris įgyvendintų mūsų šalies ir ES pinigų politiką.

Juo labiau kad ir Lietuvos ekonomikai ypač praverstų nacionalinis mišraus – valstybinio ir privataus – kapitalo komercinis bankas.

Dominuojantis užsienio kapitalo vaidmuo bankų struktūroje, akivaizdu, nepadeda įveikti nei kylančių socialinių bei ekonominių iššūkių, nei išorinės grėsmės.

– Lietuviai pasitiki Skandinavijos valstybėmis. Tai šalys, kurių gyventojai pirmieji suteikė pagalbą atkūrus nepriklausomybę.

Kodėl gali būti nesaugu mūsų šalies gyventojų ar verslo pinigams, tarkim, Švedijoje?

– Skandinavijos šalyse esantys centriniai bankai vykdo savarankišką pinigų politiką.

Jie valdo visus pinigų srautus – į centrinius SEB bei „Swedbank“ bankus yra perkeliami mūsų žmonių pinigai, tokiu būdu yra apribota Lietuvos prieiga prie savo piniginių išteklių: žmonių santaupų indėliuose, gamybos įmonių, prekybos, verslo pinigų.

Valstybių centriniai bankai aukso ir valiutos rezervais garantuoja nacionalinių pinigų stabilumą ir jų kiekį, panašiai ir komerciniai bankai turi garantuoti juose laikomų žmonių, pramonės, verslo įmonių pinigų apsaugą, patikimą kreditavimą ir investicijas.

O dabar Lietuva yra tarsi finansų provincija, kurioje bankų veiklos sėkmę lemia kitų valstybių pagrindiniai bankai, kurie net nepriklauso ECB.

– Kokių tokio banko skeptikams jūs pažertumėte argumentų?

– Šalies politikai ir Lietuvos bankas esant geopolitinei įtampai ar socialinių ir ekonominių iššūkių akivaizdoje neturėtų prieštarauti tokio banko kūrimui.

Skandinavų bankų filialai Lietuvos ekonomikai nėra palankūs.

Jie nėra savarankiški ir negali savarankiškai pritaikyti palankių finansavimo sąlygų nei žmonėms, nei pramonei, kuriai nuolat reikia lėšų naujoms technologijoms diegti.

Mūsų šalies gyventojų sukaupti indėliai – 26 mlrd. eurų – yra naudojami centriniuose bankuose Švedijoje. Jais ten prekiaujama savarankiškai, ir daroma tai juk ne Lietuvoje. Panašiai naudojami ir ten esantys Lietuvos įmonių bei verslo pinigai.

– Prieš 2008 metų pasaulio finansų krizę Skandinavijos bankai lengva ranka dalijo būsto paskolas, vartojimo – taip pat. Teigiama, kad tąkart sunkmetį, kuris tęsėsi maždaug iki 2012-ųjų, Lietuvoje padėjo įveikti senjorai, kurių pensijos buvo apkarpytos. Nejaugi galėjo būti kitaip?

– Lietuvos ekonomika ir žmonės nėra atsparūs įvairiems iššūkiams. Praėjusią 2008–2013 metų globalią finansų ir ekonomikos bei pasitikėjimo bankais krizę Lietuvoje ištverti iš tiesų padėjo mūsų šalies žmonės.

Daug jų prarado ir darbą, ir pajamas, o kartu ir įsigytą būstą.

Lietuva iš Baltijos šalių per praėjusį sunkmetį labiausiai nukentėjo dėl valdžios politinių ir ekonominių sprendimų. Globali krizė ir buvo įveikta žmonių gerovės sąskaita.

Lietuvai reikia tokio komercinio banko, kuris, naudodamasis fiskalinės politikos instrumentais, suderintais su Lietuvos banku ir Vyriausybe, galėtų padėti įveikiant finansų krizes ir spręsti būtiniausius finansinius žmonių poreikius.

Gaila, kad tam nebuvo panaudotas „Snoro“ banko potencialas.

Įsteigtas bankas vykdytų ir daugiau komerciniam bankui būdingų funkcijų, kurios apimtų draudimą, lizingą, faktoringą, vertybinius popierius, obligacijas, vekselius, kreditinius išteklius, paskolas bei investicijas.

Jis laikytųsi ir ECB, ir Lietuvos banko reikalavimų.

Prakalbo apie lietuvių pinigus Skandinavijos bankuose: siūlo nepamiršti senos idėjos