Vokietijoje, Berlyno turgeliuose, maisto prekių kainos maždaug tokios pat kaip ir Lietuvos ūkininkų turgeliuose. Tačiau parduotuvėse vokiečiai apsiperka pigiau.

Penktadieniais, kai nespaudžia šaltis, Berlyno Vitenbergo aikštėje palapines pasistato turgaus prekeiviai.

Daugumą prekystalių jie nukrauna vaisiais, uogomis, daržovėmis bei prieskoniais, atgabentais iš Pietų valstybių.

Tačiau po stoginėmis atsiranda ir dėžių su Vokietijos ūkininkų užaugintomis bulvėmis arba obuoliais.

[[ge:lrytas:lrytas:41236145]]

Vokiečiai, kaip ir lietuviai, pirmenybę teikia tam, ką užaugina saviškiai, todėl prekeiviai ties kainomis etiketėse ranka brūkšteli ir kilmės šalį – „Deutsch“ arba „Deutsche“.

Ten pat, aikštėje, įsitaiso ir automobilinė parduotuvė, kurioje prekiaujama kiaušiniais bei vokiška paukštiena – vištiena, kalakutiena, antiena.

[[ge:lrytas:lrytas:41236747]][[ge:lrytas:lrytas:41233951]][[ge:lrytas:lrytas:41236452]]

Tai, ką užaugino Vokietijos ūkininkai, turguje kainuoja gerokai brangiau nei parduotuvėse, Lietuvoje – taip pat.

Pavyzdžiui, mūsų šalies ūkininkų turgeliuose vidutinė bulvių kilogramo kaina sukasi apie 0,8–0,9 euro, ekologiškų – apie 2,8–3 eurus.

Sausį, kai teko lankytis Berlyne, turguje vokiškų bulvių (net ne ekologiškų) kilogramas kainavo 2,95–3,8 euro.

Už Vokietijos sodininkų užaugintų obuolių kilogramą prekeiviai prašė 2,95 euro.

Lietuvoje ūkininkų turgeliuose vidutinė obuolių kaina sukasi apie 2 eurus, didesnių ir gražesnių – šiek tiek daugiau.

Kiaušiniai ir paukštiena

Naminiai ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai Berlyno turguje buvo brangūs. Jų dešimtuko kaina, atsižvelgiant į dydį, siekė 4,5–5,5 euro. Lietuvos turguje už juos pakaktų 3,5 euro.

Smalsu Berlyno turguje buvo žvilgtelėti ir į paukštienos kainas. Pavyzdžiui, ūkininkų užaugintų viščiukų broilerių kilogramo kaina buvo 8,1–10,2 euro, kalakutų – 9,2 euro.

Vištų krūtinėlių kilogramas kainavo 14,5 euro, kalakutų – apie 16,7 euro.

Lietuvoje ūkininkų užaugintų broilerių (viso paukščio) kilogramo kaina svyruoja apie 5,2–7 eurus, ūkininkų prekių parduotuvėse – apie 9 eurus.

Tačiau būna ir išskirtinių kainų, pavyzdžiui, lėtai (be auginimą pagreitinančių lesalų) ant kraiko užaugintų lietuviškų broilerių kilogramas kainuoja ir apie 12 eurų.

Apskritai per praėjusius metus Lietuvoje vištiena, kaip ir galvijiena, buvo vienas labiausiai pabrangusių maisto produktų.

Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) statistika rodo, kad galvijienos kumpio vidutinė kaina padidėjo maždaug trečdaliu (nuo 10,27 iki 13,13 euro už kilogramą), viščiuko broilerio – ketvirtadaliu (nuo 3,15 iki 3,68 euro už kilogramą).

[[ge:lrytas:lrytas:41246886]]

Pokyčiai paliečia visus

Pasak Lietuvos paukštininkų asociacijos vadovo Gyčio Kauzono, ir Europoje, ir pasaulyje pastaruoju metu plintančios užkrečiamosios paukščių ligos smarkiai sumažino jų pulkus paukštynuose, o kartu – ir paukštienos pasiūlą.

„Paukštininkystės ūkiams pavojingas ne tik paukščių gripas. Regime, kokią didelę grėsmę kelia Europoje plintanti Niukaslio liga. O juk atrodė, kad ją pamiršome.

Ypač daug šios ligos protrūkių kaimynystėje, Lenkijoje, kuri yra didžiausia broilerių augintoja Europoje. Kovojant su užkrato židiniais paukščius tenka sunaikinti, jų pulkai paukštynuose greitai neatkuriami“, – aiškino G.Kauzonas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sausio pabaigos duomenimis, ES dėl Niukaslio ligos nugaišo arba buvo sunaikinta apie 13,3 mln. paukščių.

„Ligos sumenkino paukštienos pasiūlą, tačiau jos paklausa Europoje po truputį vis didėja, nes tai pigesnė alternatyva gyvulių mėsai. Visa tai paaugino paukštienos kainas.

Kita vertus, šiuo metu grūdai ir lesalai yra pigesni, negu būta prieš keletą metų. Tai šiek tiek pristabdė paukštienos kainų augimą.

Dar vienas veiksnys, turėjęs įtakos, – daug aistrų sukėlęs Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos šalių laisvosios prekybos susitarimas.

[[ge:lrytas:lrytas:41246882]]

Buvo baiminamasi, kad užplūs pigi produkcija iš Lotynų Amerikos šalių, ypač iš Brazilijos, dabar vėl atsirado korekcijų.

Taigi rinka reaguoja į kiekvieną įvykį“, – sakė G.Kauzonas.

ES susitarimą pasirašė sausio viduryje, bet Europos Parlamentas nubalsavo, kad jis būtų perduotas įvertinti ES teismui.

Apsiperka pigiau

Kelionėse, kai tenka užsukti į prekybos centrus, visada akys užkliūva už skaičių, nurodytų maisto produktų kainų etiketėse.

Statistika liudija, kad maisto produktų kainos Vokietijoje sausio mėnesį šiek tiek pakilo – bendra šių gaminių infliacija sudarė apie 2 proc.

Tam tikri maisto produktai išliko vieni brangiausių dėl prasto pernykščio derliaus bei gyvulių ir paukščių ligų protrūkių.

Pavyzdžiui, metų pradžioje kiaušinių kaina Vokietijoje staiga pašoko kone ketvirtadaliu, bet paskui smuktelėjo iki dabartinės, kuri beveik nesiskiria nuo esančios Lietuvoje.

Patikrinau kai kurias maisto kainas ne tik turguje, bet ir Berlyne esančio HIT tinklo parduotuvėje.

Ant kraiko laikomų vištų kiaušinių dešimtukas joje kainavo 2,99 euro, ekologiškų – euru daugiau, o akcinių – 2,49 euro.

Kitokia situacija yra pieno produktų lentynose. Jų kainos yra gerokai palankesnės apsiperkantiems Vokietijoje nei Lietuvoje.

[[ge:lrytas:lrytas:41239584]]

Pavyzdžiui, ŽŪDC duomenimis, 3,5 proc. riebumo pienas tetrapake šiuo metu Lietuvos prekybos tinklų parduotuvėse vidutiniškai kainuoja 1,77 euro.

HIT parduotuvėje mažiausia tokio pat riebumo ir kiekio pieno kaina buvo 0,95 euro, ekologiško – 1,35–1,45 euro.

250 g ekologiško sviesto pakelis Vokietijoje kainavo 2,69, arba 10,76 euro už kilogramą.

Brangiausiai – 3,99 euro (arba 15,96 euro už kilogramą) atsiėjo airiškas „Kerrygold“ sviestas, pagamintas iš mažų šeimos ūkių tiekiamo karvių pieno, tiksliau grietinėlės.

Lietuvoje vidutinė sviesto kilogramo kaina dabar sukasi apie 14,7 euro, taigi mokame už jį gerokai brangiau nei vokiečiai.

Litras privataus prekės ženklo „Ja“ saulėgrąžų aliejaus HIT parduotuvėje kainavo 1,69 euro, cukraus kilogramas – 0,59 euro, maltos „Dallmayr Classic“ kavos 500 g pakuotė – 10,49 euro.

Lietuvoje vidutinė saulėgrąžų aliejaus litro kaina šiuo metu yra 4,26 euro, cukraus kilogramo – 1,12 euro, minėtos kavos – apie 10 eurų.

Kai kurių ne maisto prekių kainos HIT parduotuvėje buvo malonesnės akiai, pavyzdžiui, tualeto valiklis „Bref Power“ (700 ml) kainavo 2,75 euro, o Lietuvoje jis atsieina apie 3,3 euro.

Katės irgi Vokietijoje paėda pigiau. Antai „Purine One Sensitive“ su kalakutiena kilogramo kaina HIT parduotuvėje buvo 5,27 euro, o toks pat kiekis Lietuvoje kainuoja apie 8,24 euro.

[[ge:lrytas:lrytas:41246648]]

Vokietijos ekonomika jau atsispyrė nuo dugno

Aleksandras Izgorodinas

„Citadele“ banko ekonomistas

„Vokietijoje vartojimas šiek tiek atsigauna. Tai ir Europos centrinio banko sumažintų palūkanų normų atgarsis. Po truputį šios šalies ekonomika bunda iš miego, o tai daug kam yra netikėta.

[[ge:lrytas:lrytas:41239582]]

Pagal ekonomikos raidos ciklą, vertinant atotrūkį nuo ilgalaikių vidurkių, Vokietija vis dar yra silpniausia valstybė Europoje. Tai – prastoji žinia.

Geroji – tai, kad Vokietijos ekonomika, patyrusi didžiausią stresą, po truputį bruzda. Pavyzdžiui, yra duomenų, kurie rodo, kad jos ekonomika per artimiausius tris mėnesius pasieks aukščiausią lygį nuo 2023 metų vasaros.

Vokietijoje prabudo ne tik pramonės sektoriai, bet ir tie, kurie dirba vidaus rinkoje, pavyzdžiui, statybų.

Tam įtakos turi du aspektai. Vienas vertus, šios šalies ekonomikai daugiau nebėra kur kristi – daugumoje Vokietijos pramonės sektorių gamyba yra nusmukusi iki 2007–2008 metų lygio.

Antra, ekonomikos augimas nėra amžinas, kaip nėra amžina ir recesija, tad Vokietijos ūkis po truputį augs, bet pagal atsigavimo spartą ji vis tiek smarkokai atsiliks nuo kitų Europos valstybių.

Lietuvą su Vokietija sieja eksporto saitai, tad tikėtina, kad ir Lietuvos pramonė po truputį išeis iš dabartinės stagnacijos ir jos gamybos apimtis pradės didėti.“

Palygino kainas Lietuvoje ir Vokietijoje: kai kurie skirtumai – itin solidūs Skiriasi ir kartais