Nors užsieniečiams taikomas reikalavimas teikti paslaugas lietuvių kalba galioja jau beveik du mėnesius, gyventojai vis dar susiduria su nesklandumais. O gesinti kilusias aistras tam tikrais atvejais tenka ir policijos pareigūnams.

Nesuprato troleibuso vairuotojos

Portalui Lrytas vilnietė Evelina pasakojo, kad keliaujant 4 maršruto troleibusu visiems keleiviams teko išlipti iš transporto priemonės, kai ši sustojo Petro ir Povilo bažnyčios stotelėje. Iki galutinės maršruto stotelės tuo metu dar buvo likęs nemažas kelio galas.

„Panašu, kad troleibuse niekas nieko nesuprato. Vairuotoja tiesiog žiūrėjo į mus ir kalbėjo rusiškai.

[[ge:lrytas:lrytas:41127272]]

Kadangi vienas po kito keleiviai pradėjo lipti į lauką, aš taip pat pasekiau tuo keliu. Žmonių žvilgsniuose buvo matyti pasimetimas, girdėjau vieną vaikiną klausiant, ką vairuotoja sakė“, – pasakojo Evelina.

Po akimirkos į troleibusą buvo leista sugrįžti. Keleiviai pavažiavo dar keturias stoteles, o tuomet – ir vėl ta pati situacija.

„Ir vėl mus išprašė iš autobuso, tik šįkart atgal nebeįleido, nors maršrutas toje stotelėje nesibaigia. Taip ir nežinau, kas įvyko“, – sakė vilnietė.

Jai iškilo klausimas – ar „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vairuotojai pagal šiemet įsigaliojusius reikalavimus neturėtų aptarnauti keleivių valstybine kalba?

[[ge:lrytas:lrytas:41052706]][[ge:lrytas:lrytas:40928384]][[ge:lrytas:lrytas:41232694]]

„Kartais pasinaudoju pavežėjimo paslaugomis, esu pastebėjusi, kad kai kurie pavežėjai dar prieš įsigaliojant įstatymui mėgindavo kalbėti lietuviškai, tad tikrai nebadau pirštu į kiekvieną čia dirbantį svetimšalį.

Tačiau šiuo atveju norėjosi aiškumo. Juo labiau, kad pasimetę buvo ir kiti keleiviai. Kodėl įstatymas neapsaugo nuo tokių situacijų?“ – klausė Evelina.

[[ge:lrytas:lrytas:41369216]]

Vairuotojams organizuos kalbos mokymus

Šį konkretų atvejį pakomentavo ir VVT. Aiškėja, kad šiuo metu įmonėje dirba apie 200 vairuotojų iš kitų šalių.

Anot Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovės Gintarės Žalytės-Štarienės, siekiama, kad visi jie viešojo transporto keleivius aptarnautų valstybine kalba.

„Todėl VVT užsieniečiams vairuotojams organizuos lietuvių kalbos mokymus ir sudarys sąlygas pasirengti valstybinės kalbos egzaminui, kad jie turėtų visas galimybes laikyti reikalaujamą lietuvių kalbos egzaminą“, – apie dar tik dėliojamus planus kalbėjo įmonės atstovė.

Viešojo transporto paslaugas keleiviams Vilniuje teikianti įmonė apgailestavo, kad keleiviams šioje situacijoje pritrūko aiškios informacijos.

„Tais atvejais, kai maršrutas nutraukiamas ar koreguojamas, keleiviai turi būti informuojami aiškiai ir suprantamai“, – pridūrė G.Žalytė-Štarienė.

Dėl ko sulaukiama daugiausia skundų?

Plačiau pasidomėjus situacija paaiškėjo, kad skundą dėl VVT yra gavusi ir Valstybinė kalbos inspekcija.

„Buvo patikrinta bendrovė ir tie vairuotojai, kurie nebuvo išlaikę privalomo kalbos egzamino. Praėjusių metų lapkritį jiems surašytas privalomas nurodymas, kad išlaikytų egzaminą pagal pirmą kategoriją“, – portalui Lrytas komentavo Inspektavimo skyriaus vedėjas-vyriausiasis inspektorius Arūnas Dambrauskas.

Išlaikyti šį egzaminą vairuotojai turi iki 2026 m. birželio 5 d. Tiesa, nurodymas surašytas dėl 105 darbuotuojų, nors VVT nurodė, kad vairuotojais dirbančių užsieniečių skaičius siekia apie 200.

„Mes nepuolame jų iškart bausti – duodame protingą terminą, kad išlaikytų egzaminą.

Birželį matysime, ar tie žmonės bus išlaikę egzaminą, ir tada spręsime, ar taikyti nuobaudą. Už nurodymų nevykdymą galime taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą arba piniginę baudą, priklausomai nuo situacijos“, – pridūrė A. Dambrauskas.

Nuobauda taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 499 straipsnį.

Tiesa, daugiausia skundų inspekcija sulaukia dėl „Bolt“ pavežėjų ir „Wolt“ maisto kurjerių. Taip pat skundžiamasi ir dėl kitų profesijų atstovų: kasininkų, padavėjų, masažuotuojų, kirpėjų, nagų meistrų, sporto klubo darbuotuojų ar gydytojų.

[[ge:lrytas:lrytas:41369232]]

Ginčą su pavežėju sprendė policija

Pasidomėjus, kokios gyventojų patirtys užsisakant maisto pristatymo ar pavežėjimo paslaugas, matyti, kad iš tiesų dar ne visi Lietuvoje dirbantys užsieniečiai su klientais bendrauja lietuvių kalba.

„Didžioji dalis bando pasisveikinti. Jeigu tai yra užsieniečiai iš Pietų Azijos šalių, tai vieną kitą frazę jie pasakys. Rusakalbiai, kiek teko matyti, dažniausiai net pasisveikindami nekalba lietuviškai“, – pasakojo iš namų dirbantis vilnietis Lukas, kuriam neretai tenka užsisakinėti maistą iš kurjerių.

„Turėjau situaciją, kai pavežėjas visiškai nekalbėjo lietuviškai ir nepavyko normaliai išspręsti situacijos vietoje.

Mano supratimu, nuo 2026 01 01 turėtų būti reikalavimas užtikrinti aptarnavimą valstybine kalba“, – socialiniame tinkle „Reddit“ rašė kitas gyventojas.

O štai socialiniame tinkle „Facebook“ vasario pradžioje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame įamžinta tik su policijos įsikišimu pasibaigusi kelionė.

Vaizdelis prasideda važiuojančiame „Bolt“ automobilyje, Kaune.

„Kalbėk lietuvių kalba“, – pasigirsta iš transporto priemonės gale sėdinčio keleivio, nukreipusio kamerą į užsienietį vairuotoją.

Lietuvis jam pasakoja apie šių metų pradžioje įsigaliojusį reikalavimą, o tada vairuotojas sustabdo automobilį ir angliškai paprašo keleivio išlipti. Tačiau pastarasis nelipa ir paragina užsienietį iškviesti policiją. Šis būtent tai ir padaro. Tiesa, susikalbėti su tarnybomis jam pavyksta ne iškart.

„Aš esu „Bolt“ vairuotojas. Čia yra keleivis, kuris sėdi mano automobilyje ir mane įžeidinėja.<...> Jis sako, kad aš turėčiau kalbėti lietuviškai, aš atsakau, kad mokausi. Aš truputį kalbu lietuviškai. Jis mane filmuoja. Pasakiau, kad jei yra problemų, jis gali išlipti iš automobilio ir užsisakyti kitą kelionę. Bet jis neišlipa“, – kalbėdamas telefonu angliškai sako vairuotojas.

Tuo metu vaizdo įrašą darantis keleivis priduria, kad automobilis sustojęs zonoje, kurioje negalima stovėti. O telefonu kalbantis vairuotojas patikslina, kad stovi ant Europos pr. esančio tilto.

Po skambučio vyrai dar kelias minutes laukia atvažiuojančios policijos.

„Aš su tavimi anglų kalba tikrai nekalbėsiu. Nesiruošiu kalbėti, nes Lietuvoje yra tik viena kalba – lietuvių kalba. <...> Kai Lietuvoje antra valstybinė kalba bus anglų, tai ir galėsi kalbėti angliškai. O dabar kalbi lietuvių kalba, supratai?“ – pakeltu balsu užsieniečiui aiškino keleivis.

Atvykę policijos pareigūnai keleivį paragino nesinervinti, vairuotojo neįžeidinėti ir ant jo nešaukti. Esą vairuotojas bijo keleivio ir nenori jo vežti.

Tiesa, toks vaizdo įrašas sukėlė nevienareikšmias reakcijas – komentatoriai stojo ne tik į keleivio, bet ir užsieniečio pusę, o lietuvio elgesį įvardijo kaip provokuojantį.

[[ge:lrytas:lrytas:41369420]]

Pasiruošimui – per mažai laiko?

Pavežėjimo paslaugas teikiančios įmonės pasiteiravome, kokių veiksmų ketinama imtis, kad Kalbos inspekciją pasiektų mažiau klientų skundų dėl aptarnavimo ne lietuvių kalba.

„Nors įstatymo pataisos įsigaliojo šių metų sausio 1 d., svarbu pabrėžti, kad įstatymo įgyvendinimas detalizuotas buvo tik praėjusių metų pabaigoje, egzaminų grafikas paskelbtas tik gruodžio viduryje, o pirmieji A1 lygio egzaminai pradėti rengti tik sausio viduryje.

Todėl natūralu, kad didelė dalis paslaugų teikėjų dar nespėjo išlaikyti egzamino ir gauti reikiamo pažymėjimo. Tikimės, kad atsakingos institucijos į tai atsižvelgs ir nesieks iškart bausti asmenų, kurie šiuo metu mokosi ar ruošiasi egzaminams“, – komentavo „Bolt“ pavėžėjimo paslaugos vadovas Laimonas Jakštys.

Jo teigimu, pereinamasis laikotarpis reikalingas, kad žmonės galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų neprarasdami galimybės užsidirbti pragyvenimui legaliai ir skaidriai.

„Esame užmezgę partnerystes su kalbos mokyklomis, kurios suteikia galimybę „Bolt“ partneriams lankyti lietuvių kalbos kursus už žymiai mažesnę kainą.

Apie šias galimybes visus partnerius, kuriems tai aktualu, informuojame periodiškai. Ir toliau ieškosime būdų, kaip dar labiau padėti partneriams prisitaikyti prie kalbos reikalavimų pokyčių“, – pridūrė jis.

Pasakė, kur kreiptis gyventojams

Primename, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas užsieniečiai privalo užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba ne žemesniu kaip baziniu kalbos mokėjimo lygiu.

Naujai įtvirtinama bazinė valstybinės kalbos mokėjimo kategorija atitinka lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygį.

„Darbuotojas turi pasakyti tipines, pačio žemiausio lygio frazes, kurios leistų tinkamai aptarnauti klientą.

Pavyzdžiui, kad darbuotojas suprastų, jeigu žmogus nori, kad pavežėjas sustotų, arba maistą pristatančiam kurjeriui pasakyti, kur ateiti, ką paspausti“, – paaiškino Inspektavimo skyriaus vedėjas-vyriausiasis inspektorius A. Dambrauskas.

Pastebėjus pažeidimą, gyventojai turėtų kreiptis į Valstybinę kalbos inspekciją – tai padaryti galima elektroniniu paštu arba skambučiu.

Naujas reikalavimas užsieniečiams įžiebė aistras: „O dabar kalbi lietuvių kalba, supratai?“ (12)