Didžiausias kilimas fiksuotas technologijų bendrovių, kurioms šiais metais regione sekėsi geriausiai, akcijose, prekiautojams nusisukant nuo Volstrito ir imant ieškoti pigesnių investicijų augančio susirūpinimo dėl išpūstų Amerikos technologijų bendrovių vertinimų fone.
D. Trumpo prekybos politika penktadienį patyrė didelį smūgį, kai šalies Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad 1977 m. aktas dėl ekonominių galių tarptautinės nepaprastosios padėties atveju (IEEPA), kuriuo balandžio mėn. Baltieji rūmai pasinaudojo siekdami įvesti didelius mokesčius, „nesuteikia prezidentui teisės nustatyti muitus“.
Įsiutęs JAV prezidentas iš karto pažadėjo nustatyti 10 proc. pasaulinius muitus pagal atskirą įgaliojimą, o šeštadienį juos padidino iki 15 proc. Tačiau šios priemonės turi daug išimčių ir pagal įstatymą gali galioti tik 150 dienų.
Susiję straipsniai
Dėl šio pokyčio rinkose atsirado daug neapibrėžtumo, vis garsiau skambant raginimams, kad federalinė valdžia grąžintų pagal šią schemą paimtus pinigus. Tačiau analitikai įspėja, kad JAV prezidento administracija greičiausiai sieks įvesti muitus kitais būdais.
„Pirmasis pastebėjimas yra tas, kad gal IEEPA muitai ir mirė, tačiau Trumpo prekybos režimas – ne“, – rašė Australijos nacionalinio banko strategas Rodrigo Catrilas.
„Administracija turi keletą kelių, kuriais gali eiti, ir jie greičiausiai bus ginčijami teismuose keletą metų, bet nėra jokių ženklų, kad prezidentas Trumpas ketina atsitraukti. Kita išvada yra ta, kad muitų situacija dabar yra mažiau aiški nei anksčiau, o neaiškumas nėra gera žinia jokiai ekonomikai ar rinkai. Jei sveikas protas nenugalės, galime patekti į užburtą ratą, kai skelbiami nauji muitai, tada jie galbūt panaikinami, bet iškart paskelbiami nauji, ir taip be galo“, – paaiškino ekspertas.
Po šio teismo sprendimo taip pat kilo klausimų dėl Vašingtono pasirašytų prekybos susitarimų.
Europos lyderiai antradienį turėjo patvirtinti Europos Sąjungos (ES) ir JAV susitarimą, tačiau Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas pareiškė pirmadienį raginsiąs „atidėti teisėkūros darbą, kol turėsime tinkamą teisinį įvertinimą ir aiškius JAV įsipareigojimus“.
Pasak „Bloomberg“, už prekybą atsakingi Indijos valdžios atstovai ketina atidėti kelionę į JAV, kurios tikslas – baigti derėtis dėl laikinojo prekybos susitarimo.
Kinija pirmadienį pareiškė atliekanti išsamų šio JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo poveikio vertinimą, ir paragino Vašingtoną panaikinti muitus.
„Kinija ragina Jungtines Valstijas atšaukti savo vienašališkas muitų priemones prekybos partneriams. Prekybos kare nėra nugalėtojų, o protekcionizmas niekur neveda“, – teigiama Kinijos prekybos ministerijos pareiškime.
JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimu džiaugėsi investuotojai Azijoje: jis laikomas naudingu Kinijai ir Indijai. Vertybinių popierių rinkose geriausius rezultatus pasiekė technologijų bendrovės.
Honkonge fiksuotas daugiau nei 2 proc. kilimas, o elektroninės prekybos milžinai „Alibaba“ ir „JD.com“ kilo daugiau nei 3 proc. Seulo vertybinių popierių rinkoje pasiektas dar vienas rekordas, itin sėkmingai pasirodžius lustų gamintojų „Samsung Electronics“ ir „SK hynix“ akcijoms.
Akcijos taip pat kilo Singapūre, Velingtone, Taipėjuje, Mumbajuje, Bankoke ir Maniloje, nors smuktelėjo Sidnėjuje. Tokijo ir Šanchajus biržos buvo uždarytos dėl švenčių.
„Visa tai panašiau ne į „muitų pabaigą“, o į „galutiniai muitai gali būti mažesni nei baimintasi, bet politikos neapibrėžtumas ir fiskalinis triukšmas išlieka dideli“, – rašė vyriausiasis „Saxo Markets“ investicijų strategas Charu Chanana.
Stipri savaitės pradžia fiksuota po akcijų kilimų Volstrite, kur teismo sprendimas dėl muitų užgožė duomenis, rodančius, kad JAV ekonomika 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį augo daug lėčiau nei tikėtasi, kai ją paveikė ilgalaikis federalinių institucijų uždarymas.
Neapibrėžtumas taip pat turėjo įtakos doleriui, kuris smarkiai nukrito jenos, svaro ir euro atžvilgiu.
Naftos kainos nukrito apie 1 proc., pasauliui viliantis, kad bus pasiektas susitarimas dėl Irano branduolinės programos.