Antroji vieta reitinge teko bendrovės „Hanner“ vadovui Arvydui Avuliui, trečioji – „Norfa“ vadovui Dainiui Dunduliui. 2024 m. metų sąrašo lyderis, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus, liko ketvirtas.
Praėjusių metų efektyviausiai komunikavusių vadovų 10-uke padaugėjo vadovių moterų. Trys iš jų užėmė penktą, šeštą, ir septintą vietas – atitinkamai „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Rūta Ežerskienė, „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė ir „Telia Company“ viceprezidentė Lietuvai ir Estijai Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Aštuntoji vieta teko „Enefit“ vadovui Valdemarui Fiodorovičiui, devintoji – naujajam „Bitė Lietuva“ generaliniam direktoriui Arūnui Mickevičiui, o pirmąjį dešimtuką užbaigia SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Susiję straipsniai
Vadovai tampa pokyčių aiškintojais
Kaip pastebi „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė, 2025-ieji buvo vadovų komunikacijos transformacijos laikas – jie po truputį tampa viešosios politikos ir viešojo gyvenimo komentatoriais.
„Tai nėra įprasta korporatyvinė komunikacija, tai greičiau siekis padėti auditorijai susigaudyti vykstančiuose pokyčiuose. Matome, kad žemesnėse vietose dažniau pasitaiko pranešimai apie įmonės veiklą, projektus, produktus. Aukščiau – komentarai apie rinką ir visuomenę. Tai dvi skirtingos komunikacijos paradigmos ir 2025 m. reitingas rodo, kad antroji beveik visada laimi. Tai darsyk patvirtina, kad gyvename intensyvių pokyčių metu ir žmonėms konteksto aiškinimas tapo kur kas aktualesnis“, – sako V. Kairienė.
Jos teigimu, šiemet reitingo metodika perkalibruota taip, kad daugiau svorio tektų komunikacijos nuoseklumui. Tai leido tiksliau pamatuoti vadovo vaidmenį viešojoje erdvėje ir atskirti epizodinį matomumą nuo nuoseklios lyderystės. Skaičiavimo pokyčiai lėmė, kad galutiniai vadovų komunikacijos efektyvumo rodikliai, lyginant su ankstesniais metais, yra sumažėję.
Vadovo komunikacijos svarba auga
„Žiūrint iš šalies, pirmoji R. Masiulio vieta reitinge gali nustebinti, nes pernai jis net nepateko į dvidešimtuką, be to, „Litgrid“ yra valstybės valdoma energetikos infrastruktūros įmonė, kurios paslaugomis gyventojai tiesiogiai nesinaudoja. Tačiau šiuos veiksnius pernai nusvėrė vienas ir visai Lietuvai labai svarbus įvykis – atsijungimas nuo BRELL ir sėkminga sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.
Sinchronizacijos, o kartu ir R. Masiulio matomumą papildomai didino tai, kad šis įvykis pataikė išsyk į dvi pastarųjų metų aktualiausias temų grupes: šalies saugumą bei energetiką“, – pastebi „INK agency“ vadovė Indrė Baltrušaitienė.
Anot jos, kai vadovas komunikaciją iš organizacijos perkelia į visuomenės lygmenį, kai padeda suprasti sprendimus ir aplink vykstančius pokyčius, tuomet jis tampa kur kas geriau girdimas, mat tokia komunikacija auditorijai yra vertinga.
„Žvelgiant plačiau, galima sakyti, kad vieša vadovo komunikacija tampa vis svarbesne organizacijos reputacijos kūrimo priemone. Tai gera žinia mažesnėms organizacijoms – gebėjimas užčiuopti aktualijas ir tai, kas svarbu auditorijai, gali atsverti didesnius komunikacijos biudžetus. Kartu tai atneša ir rizikų: auga vadovo komunikacijos klaidos kaina, o keičiantis jam, nemažą dalį reputacijos kūrimo darbų tenka pradėti iš naujo“, – pasakoja „INK agency“ vadovė.
Sektorių lyderiai
Kiekvienas verslo sektorius turį savą komunikacinę aplinką, todėl „Mediaskopas“ juose išskyrė lyderius. Bankų sektoriuje pirmoje vietoje įsitvirtino R. Ežerskienė, draudimo – „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė, elektroninės prekybos – „Varle.lt“ vadovaujantis Marius Butauskas.
Energetikos sektoriuje pirmasis buvo R. Masiulis, logistikos – „Scania Lietuva“ generalinis direktorius Darius Snieška, NT ir statybos – A. Avulis, mažmeninės prekybos – D. Dundulis. Iš siuntų bendrovių vadovų efektyviausiai komunikavo „Omniva“ vadovaujantis Tadas Drunga, telekomunikacijų sektoriuje pirmoji G. Kaminskaitė-Salters, tarp vaistinių vadovų – „Camelia“ generalinė direktorė Kristina Veštortienė.
Tarp startuolių išsiskyrė „Vinted“ vadojaujančio Thomas Plantenga komunikaciją, o valstybės valdomų įmonių sąraše geriausiai atrodo S. Bartkaus rezultatai, iš konkurentų taip pat išsiskyrė „Wolt“ generalinis direktorius Baltijos šalyse Mantas Lomsargis.
Kaip pastebi V. Kairienė, ryškus 2025 m. vadovų komunikacijos bruožas – ekonomikos „vertėjų“ dominavimas.
„Finansų, mažmeninės prekybos ir telekomunikacijų įmonių vadovai komentavo vartotojų kasdienybę: palūkanas, kainas, taupymą, technologijų naudojimą. Tokia komunikacija yra arčiau gyventojų, todėl ir jos sklaida didesnė. Tai paaiškina, kodėl, pavyzdžiui, bankų vadovų komunikacijos efektyvumas aukštas net ir be milžiniško publikacijų skaičiaus – reputacija čia kuriama kompetencija, ne dideliu matomumu.
Tuo metu NT ir technologijų sektorių vadovai veikė labiau kaip miesto bei ateities „pasakotojai“ ir komentavo gyvenimo būdo pokyčius: būsto prieinamumą, darbo erdvių transformaciją, skaitmenizaciją, dirbtinį intelektą. Visgi jų įtaka kiek mažesnė nei infrastruktūros ar ekonomikos komentatorių, nes minėtos temos suvokiamos labiau kaip prognozės. Visuomenė kol kas pirmiausia nori suprasti, kas vyksta dabar, o tik po to – kas bus“, – reitingo rezultatus apibendrina „Mediaskopo“ duomenų strategė V. Kairienė.
Kaip sudarytas reitingas
2025 m. Lietuvos įmonių vadovų komunikacijos reitinge vertinta komunikacija leidiniuose, portaluose, radijo, televizijos (taip pat ir internetinės) laidų reportažuose. Papildomai analizuotas vadovų aktyvumas socialiniuose tinkluose. Į tyrimą įraukta tik organinė sklaida – užsakomasis ir reklaminis turinys nevertinti.
Be paminėjimų ir publikacijų skaičiaus, vertintos ir kokybinės komunikacijos dedamosios: citatos svoris publikacijoje, vadovo vaidmuo temoje, publikacijos matomumas, šaltinio auditorija, citatos pateikimo kontekstas, vadovo pavardės iškėlimas antraštėje ar teksto struktūroje. Taip pat atsižvelgta į auditorijos reakciją. Šių rodiklių pagrindu sudarytas efektyvumo indeksas parodo ne tik komunikacijos kiekį, bet ir realią vadovo įtaką viešajam diskursui.