Didelė medienos paklausa koreguoja jos kainas. Pernai smuktelėjusios, šiųmečiuose aukcionuose jos gerokai didesnės, o latviai lietuvišką medieną šluote šluoja. Vakarų valstybėse jos ypač trūksta.

Išgraibsto didieji

Įsigyti sunku, o kaina – didžiulė. Smulkiosioms parketo ar grindlenčių gamybos įmonėms tenka įveikti tvirtosios medienos – ąžuolo bei uosio – stygiaus iššūkius.

„Mūsų pagrindiniai klientai yra Švedijos, Danijos ir Norvegijos didmeninės įmonės, parketlentes parduodančios savo užsakovams.

[[ge:lrytas:lrytas:41376271]]

Užsakymų turime daug, bet neįstengiame jų įvykdyti. Tvirtosios medienos trūksta, o darbus stabdo gamta. Kol mediena įšalusi, negalima jos pjaustyti“, – sakė parketą gaminančios šeimos įmonės „Pakruojo parketas“ vadovas Žilvinas Šimanskis.

Šios įmonės parketu yra išklotos Užutrakio, Pakruojo ir daugybės kitų dvarų grindys: nedidelė įmonė nesunkiai prisitaiko prie užsakovų poreikių ir pagamina tai, ko jiems reikia restauruojant architektūros paveldo pastatus. Vis dėlto dauguma – apie 95 proc. – jos gaminių yra eksportuojama.

[[ge:lrytas:lrytas:41066910]][[ge:lrytas:lrytas:41215286]][[ge:lrytas:lrytas:39239936]]

Pasak Ž.Šimanskio, prieš kelerius metus įmonė pirko tik lietuvišką žaliavą – ąžuolo bei uosio ruošinius, tačiau konkuruoti dėl jos su didžiaisiais parketlenčių gamintojais ji neįstengia.

„Nėra tokios ąžuolo medienos pasiūlos, kokios reikėtų. Konkurencija didelė, kainos – taip pat. Lietuvoje kone visą ąžuolo medieną susišluoja viena įmonė. Tik tada, kai ji nustoja pirkusi, šis tas lieka ir mums.

Bet dirbti juk reikia, tad vežėmės ruošinių iš Ukrainos, Latvijos“, – teigė Ž.Šimanskis.

Toliau riboja eksportą

Ukraina, iš kurios medieną iki karo importavo ir Lietuva, šiuo metu riboja prekybą žaliava. Jos vyriausybė iki 2026-ųjų pabaigos pratęsė medienos eksporto apribojimus, kurie buvo įvesti pernai rudenį.

Anot Ukrainos premjerės Julijos Svyrydenko, iš Ukrainos nevalia išvežti žaliavinės – neapdorotos – ir malkinės medienos. Tai strateginė žaliava, kuri pirmiausia turi būti skirta saviems poreikiams.

„Dėl karo miško kirtimo apimtis gerokai sumažėjo.

Medienos perdirbimo įmonėms trūksta žaliavos, jos yra priverstos daryti prastovas, o daugeliui kaimo bendruomenių malkos žiemą išlieka pagrindiniu kuru“, – aiškino J.Svyrydenko.

„Ukraina elgiasi teisingai. Ji rūpinasi savo įmonėmis ir ES šalims parduoda tik apdorotą medieną.

[[ge:lrytas:lrytas:41389691]]

Lietuvoje taip pat būtų pats laikas įteisinti tokią tvarką, kad iš mūsų šalies nebebūtų išgabenama žaliava“, – sakė Šilalės rajone, Tūbučių kaime, veikiančios bendrovės „Šilalės mediena“ vadovas Virgilijus Žygaitis.

Pasak jo, Lietuvoje visiškai užtektų žaliavinės medienos, jei tik pagaliau būtų įvesti eksporto ribojimai. Tai jau yra padariusi kaimyninė Latvija, kuri, kaip ir Lenkija, yra viena pagrindinių rąstinės medienos pirkėjų mūsų šalyje.

Daugumą susišluoja latviai

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021-aisiais į Latviją buvo eksportuota rąstinės medienos už 84,9 mln. eurų, 2025-aisiais – už 82,2 mln. eurų.

Antroji pagal dydį eksporto šalis – Lenkija. Į ją 2021-aisiais žaliavinės medienos buvo išgabenta už 14,5 mln. eurų, pernai – maždaug už 32,3 mln. eurų.

„Lietuvoje miško prieaugis yra dvigubai didesnis, negu jo iškertama. Tad medienos pasiūla mūsų šalyje yra didelė, tačiau kai ji išvežama kaip žaliava, nesukuriama pridėtinė vertė. Negaunama pakankamai pajamų ir už perdirbimo atliekas – biokurą.

O Latvijoje yra įvesti eksporto apribojimai, joje pirmiausia žaliava suteikiama vietos pramonei.

Kadangi mūsų rinka neprižiūrima, prarandama šimtai milijonų eurų pajamų ir negautų mokesčių. Daugybę metų pas mus kalbama apie tai, kad reikia įvesti ribojimus, bet nieko nedaroma. Be to, latviai, graibstydami Lietuvoje žaliavinę medieną, smarkiai sukėlė ir jos kainas. Mes, dalyvaudami aukcionuose, turime dėl jų nuolat galynėtis“, – teigė V.Žygaitis.

Pasak jo, „Šilalės mediena“, kurioje dirba apie 150 žmonių, prekiauja išdžiovinta, nuobliuota statybine ar klijuota sluoksnine mediena.

[[ge:lrytas:lrytas:41389689]]

„Lietuvoje parduodame tiek paruoštos statybai produkcijos, koks yra poreikis, – maždaug apie 60 proc. pagaminamo kiekio, o tai, kas lieka, eksportuojame. Perdirbimo atliekos yra sunaudojamos granulėms gaminti bei biokurui“, – kalbėjo V.Žygaitis.

Kainos gerokai paūgėjo

Pernai, palyginti su 2024-aisiais, šiek tiek smuktelėjusios žemyn, žaliavinės medienos kainos šiuo metu smarkokai pašoko.

Pasak Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Medienos prekybos ir logistikos skyriaus vadovo Vaidoto Misiūno, prognozuojama vidutinė svertinė medienos kaina pirmąjį šių metų pusmetį yra didesnė, nei būta pernai bei užpernai.

Didmeninė prekyba mediena, kaip ir miško atliekomis, vyksta tiktai aukcionuose – elektroninėje medienos pardavimo sistemoje. Pagal jos duomenis matoma, kad valstybiniuose miškuose paruošiamos žaliavinės medienos pasiūla svyruoja, o kainos kyla.

VMU duomenimis, šiemet gerokai menkesnė už pernykštę bus paruoštų ąžuolinių pjautinių rąstų pasiūla.

Pernai jų buvo parduota 9320 kietmetrių (ktm), šiemet numatyta paruošti 7578 ktm. Prognozuojama, kad vidutinė ąžuolinių rąstų kietmetrio kaina nuo pernykščių 293 eurų šiemet pirmąjį pusmetį suksis apie 350 eurų. 2024-aisiais ji sudarė 331 eurą.

Apskritai kone visų rūšių medienos kainos didėja trečius metus iš eilės. Pavyzdžiui, prognozuojama vidutinė beržinių rąstų kietmetrio kaina pirmąjį šių metų pusmetį yra 20 eurų didesnė už pernykštę – ji siekia 145 eurus.

[[ge:lrytas:lrytas:41389948]]

Eglinių rastų vidutinė kietmetrio kaina atitinkamai kyla nuo 97 iki 108 eurų, pušinių – nuo 96 iki 105 eurų. Juodalksnių žaliavinė mediena brangsta gana smarkiai. Vidutinė kietmetrio kaina nuo pernykščių 84,7 euro šoktelėjo iki 110 eurų.

„Valstybiniuose miškuose yra iš anksto nustatoma metinė kirtimų norma, tad žaliavinės medienos pasiūla mūsų sektoriuje ir yra tokia, kokia numatyta“, – sakė V.Misiūnas.

Pavyzdžiui, VDU planuoja paruošti apie 332,8 tūkst. ktm eglinių, apie 417 tūkst. ktm pušinių ir 114,2 ktm beržinių rąstų.

Valstybinė miškų tarnyba kol kas nėra pateikusi duomenų apie pernai prekybai paruoštos medienos kiekį, bet 2020–2024 m. duomenys liudija, kad rinkai patiekiamas kiekis kasmet didėja.

Pavyzdžiui, valstybiniuose miškuose 2020-aisiais iš viso buvo paruošta 3,611 mln. kub. metrų rąstinės medienos (be žievės), 2024 m. – 4,06 mln. kub. metrų. Privačiuose miškuose 2020-aisiais paruoštas kiekis siekė 2,75 mln. kub. metrų, 2024-aisiais – apie 3,6 mln. kub. metrų.

Suabejojo dėl sankcijų

Pasak Lietuvos miškininkų sąjungos prezidento Aido Pivoriūno, yra grėsmė, kad agresorei Rusijai ir Baltarusijai įvestos ES sankcijos, draudžiančios pirkti iš jų medieną, gali būti atšauktos.

„Europa priklausoma nuo Rusijos ir Baltarusijos medienos nė kiek ne mažiau nei nuo rusiškų dujų. Pavyzdžiui, 2022–2025 m. Vokietijos lentpjūvystės sektorius sumenko net 40 proc. Suomijos miškų sektorių alina nuostoliai, ten uždaromos galingos įmonės.

Suomiai kruopščiai laikosi įsipareigojimo – dėl sankcijų neimportuoja medienos iš Rusijos. Bet pastaruosius 80 metų jos miškų sektorius buvo kuriamas vadovaujantis gerais santykiais su Rusija – pigių žaliavų šaltiniu, tad dabar Suomija stokoja medienos“, – sakė A.Pivoriūnas.

Pavyzdžiui, „UPM-Kymmene“ – viena didžiausių pasaulyje Suomijos miško pramonės bendrovių, gaminanti ir spausdinimo popierių, pranešė, kad pernai jos produktų pardavimas sumažėjo 7 proc. – iki 9,66 mlrd. eurų, o pelnas neatskaičius palūkanų ir mokesčių sumenko ketvirtadaliu – iki 921 mln. eurų.

Bendrovės teigimu, Suomijoje mediena ypač brangi, o jos produktų pardavimo kainos mažėja visose verslo srityse.

Apie mažėjančią medienos pasiūlą Europoje liudija ir Estijos sprendimas mažinti kirtimus 10 procentų. Tai sukėlė nerimą medienos ruošos įmonėms.

Veru apskrityje įsikūrusi medienos pramonės bendrovė „Barrus“ šiemet suplanavo kone 2 mln. eurų investicijas į rąstų rūšiavimo linijos automatizavimą.

Pasak jos vadovo Martti Korko, tokias investicijas ateityje gali būti vis sunkiau įgyvendinti, jei žaliavą teks pirkti iš užsienio.

„Pirmąjį praėjusių metų pusmetį kainos buvo gana konkurencingos, o antrąjį pusmetį Estijoje pradėjo kilti pušinių pjautinių rąstų kainos – jos padidėjo maždaug 20 proc.

Sprendimas sumažinti kirtimo apimtį dar labiau išpūs rąstinės medienos kainas, – sakė M.Korkas. – Taip pat girdėjome, kad į Estiją iš Suomijos ir Švedijos pradės važiuoti pjautinės medienos ruošiniai, tačiau tai reiškia ir labai didelę kainą.“

Speigas išgelbės bent dalį eglynų

Žmonėms akis bado plynai iškirsti eglynų plotai, bet primirštama, kad imtis pjūklų medkirčiams tenka naikinant ir miško kenkėjų būstą. VMU duomenimis, pernai buvo iškirsta 2280 hektarų žievėgraužių tipografų pažeistų eglynų – tai sudarė apie 287,3 tūkst. kub. metrų medienos.

[[ge:lrytas:lrytas:41389669]]

O gal speiguota žiema šiems kenkėjams bus nepalanki? Pasak VMU Miškininkystės skyriaus vyresniojo specialisto Mariaus Ivanausko, žievėgraužiai tipografai žiemoja miško paklotėje ir tik dalis jų – apie 20–40 proc. – lieka po žieve eglių, kurias apniko rudenį.

„Šią žiemą sniegas iškrito prieš užšąlant gruntui. Iš karto susiformavo stora danga, ji nebuvo nutirpusi, o tai sudaro kone idealias sąlygas žievėgraužiams išlikti miško paklotėje. O po eglių žieve žiemojančių kenkėjų turėtų nebelikti. Juo labiau kad 2025 m. rudenį žievėgraužių tipografų antra generacija vystėsi gana vėlai ir ne visi kenkėjai spėjo iki atšąlant orams pasiekti paskutinę – suaugėlių vabalų – vystymosi stadiją.

Speigas jiems yra pats pavojingiausias. Didelę įtaką šių kenkėjų plitimui turės pavasarį vyrausiantys orai. Jeigu kartosis atšilimai ir atšalimai, tikėtina, kad ir paklotėje žiemojantiems vabalams stipriai pablogės išgyvenimo sąlygos. Taip pat žievėgraužių tipografų plitimą gali stabdyti vėlyvas arba lietingas pavasaris“, – paaiškino M.Ivanauskas.

Perka vienos kitas

Pasaulio pjautinės medienos rinkose 2024–2025 metais vyko didžiulių medienos perdirbimo įmonių susijungimo procesai.

Pavyzdžiui, bendra Suomijos ir Švedijos įmonė „Stora Enso“ įsigijo 137 mln. eurų vertės Suomijos bendrovę „Junnikkala“, ir tai įmonės pajėgumus padidino iki 700 kub. metrų medienos perdirbimo.

Austrijos bendrovė „HS Timber Group“ ėmėsi plėtros Baltijos šalyse – įsigijo padalinius Latvijoje, metinius pajėgumus padidindama 550 tūkst. kub.

Sunkumų neįveikusios Vokietijos bendrovės „Ziegler Group“ medienos perdirbimo padalinį 2025-aisiais įsigijo kita Vokietijos bendrovė – „Rettenmeier Holding“, taip išsaugodama beveik 770 darbo vietų.

Pernai kovą Australijos bendrovė „Kronospan“ įsigijo „ZG Timber“ gamyklą Rumunijoje, taip išsaugodama 500 darbo vietų ir išplėsdama „Kronospan“ produktų portfelį, pirmą kartą įtraukdama pjautinę medieną.

Žaliavinės medienos eksportas (mln. EUR)

Valstybė 2021 m. 2022 m. 2023 m. 2024 m. 2025 m.

Latvija 84,89 82,97 64,36 65,61 82,20

Lenkija 14,49 40,46 33,48 25,67 32,27

Švedija 5,949 1,123 12,39 21,10 15,92

Suomija 3,409 2,862 8,425 12,24 11,49

Estija 1,782 1,591 2,044 0,018 1,78

Vokietija 1,512 3,136 2,530 1,340 1,51

Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra

Kaimynai savo kirtimus riboja, užtat šluoja mūsų medieną: įsigyti sunku, o kaina – didžiulė