Dėl JAV taikomų muitų tarifų – visiška sumaištis. Smūgį sugėręs prezidentas Donaldas Trumpas surado naujų ginklų, bet vargu ar ilgam jų pakaks.

Šeši prieš tris. Taip susidėliojo JAV Aukščiausiojo teismo teisėjų pozicijos sprendžiant, ar D.Trumpo nuolat skelbiami ir kaitaliojami muitų tarifai įvairioms valstybėms yra teisėti.

Pasirodo, ne. Aukščiausiasis teismas nurodė, kad Tarptautinis nepaprastųjų ekonominių galių įstatymas (IEEPA) nesuteikia šalies vadovui įgaliojimų įvesti muitus.

Tai padaryti gali tiktai Kongresas, bet artėjant vidurio kadencijos rinkimams abejotina, ar šiuose rūmuose muitams gali būti pritarta.

[[ge:lrytas:lrytas:37821287]]

Atsakas. D.Trumpo komanda, regis, tikėjosi tokio sprendimo. Jį prezidentas išgirdo pusryčiaudamas su gubernatoriais ir išsyk pavadino gėdingu. Tačiau kartu užsiminė turintis atsarginį planą.

Jis netrukus ir buvo paviešintas. Nuo antradienio, kai Aukščiausiojo teismo sprendimu turėjo būti nustoti taikyti anksčiau įvesti muitai, įsigaliojo naujas vykdomasis įsakymas, kuriuo importui iš visų valstybių taikomas papildomas 10 proc. mokestis.

[[ge:lrytas:lrytas:41475464]][[ge:lrytas:lrytas:41438934]][[ge:lrytas:lrytas:41431199]][[ge:lrytas:lrytas:41406497]]

Be to, ir toliau liks galioti padidinti muitai atskiroms prekių kategorijoms, nes jie nustatyti remiantis ne IEEPA, o kitais teisės aktais.

Tai 50 proc. tarifas plienui, variui, aliuminiui, virtuvės bei vonios spintelėms bei kai kuriems kitiems baldams, taip pat 25 proc. tarifas lengviesiems automobiliams, sunkvežimiams, automobilių varikliams ir kitoms detalėms.

Įstatymai. Kadangi Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad IEEPA numatytomis galiomis prezidentas gali pasinaudoti tik Kongresui priėmus atitinkamus įstatymus, laikiniesiems muitams įvesti D.Trumpo komanda nusprendė naudotis 1974 metais priimtu prekybos įstatymu.

Tiesa, toks vykdomasis įsakymas gali galioti tik 150 dienų – iki liepos 24 d. Bet D.Trumpas užsiminė tarifą didinsiantis iki leistinos ribos – 15 proc.

Vis dėlto kilo abejonių, ar ir toks Baltųjų rūmų žingsnis yra teisėtas. Pagal prekybos įstatymą nustatyti muitus visoms šalims leistina tik tokiu atveju, kai valstybė siekia sumažinti didelį ir rimtą mokėjimo balanso deficitą ir panaikinti esmines tarptautines mokėjimų problemas.

Pasak buvusios Pasaulio banko generalinio direktoriaus pavaduotojos Gitos Gopinath, šiuo metu tokių sąlygų tikrai nėra. „Visi sutiks, kad JAV nesusiduria su mokėjimų balanso krize, kuri ištinka pernelyg padidėjus skolinimosi išlaidoms ar praradus gebėjimą grąžinti skolas“, – sakė ekonomistė.

JAV metinis prekybos deficitas siekia 1,2 trln. dolerių, o einamosios sąskaitos deficitas – 4 proc. bendrojo vidaus produkto. Bet tai nereiškia, kad valstybė turi bėdų dėl mokėjimų balanso.

Reakcija. Didžiausios JAV užsienio prekybos partnerės kol kas svarsto, kokių veiksmų galima imtis esant tokiam chaosui.

Antai Jungtinė Karalystė pareiškė, kad atitinkami sprendimai neatmetami, jeigu Amerika nesilaikys susitarimo su šia šalimi.

Europos Sąjunga savo ruožtu gali stabdyti prekybos susitarimo su JAV ratifikavimo procesą, nes norėtų gauti daugiau informacijos apie naują muitų programą.

„ES neturi kito pasirinkimo, kaip tik atidėti patvirtinimo procesą, kad būtų galima išsiaiškinti situaciją“, – sakė Zeljana Zovko, Europos liaudies partijos frakcijos vyriausioji derybininkė prekybos klausimais.

Pernai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir D.Trumpas susitarė, kad daugumai į JAV importuojamų ES prekių turėtų būti taikomas ne didesnis kaip 15 procentų tarifas. Tuomet parengtą teisiškai įpareigojantį susitarimą su JAV dar turi patvirtinti Europos Parlamentas.

Indija taip pat paskelbė, kad atidės derybas dėl galutinio susitarimo, susijusio su muitais.

Pinigai. Remiantis naujausiais duomenimis, JAV, pasinaudojusios IEEPA išlygomis, kurios, kaip paaiškėjo, buvo taikomos neteisėtai, nuo praėjusių metų iš muitų papildomai surinko 130 mlrd. dolerių.

Po Aukščiausiojo teismo sprendimo muitus mokėjusios įmonės gali kreiptis dėl pinigų sugrąžinimo. Pirmoji tai jau padarė siuntų kompanija „FedEx“, tiesa, jos reikalaujama suma neatskleidžiama.

Ieškinius taip pat jau pateikė šimtai bendrovių, įskaitant kosmetikos kompaniją „Revlon“, aliuminio gamybos milžiną „Alcoa“ bei kitas.

Bet greitai atgauti pinigų gali ir nepavykti. D.Trumpas pažadėjo, kad dėl to teismuose bus ginčijamasi artimiausius penkerius metus. (ELTA, BBC, LR)

Verslo aplinka netapo stabilesnė

Vidmantas Janulevičius

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

„Kinijai ir daliai Pietryčių Azijos eksportuotojų spaudimas sumažėjo, nes anksčiau jų atžvilgiu buvo svarstomi ar taikomi gerokai aukštesni tarifai. Kanadai, kuriai kai kuriuose sektoriuose galiojo padidinti muitai, vienodas tarifas irgi mažina neigiamą skirtumą.

O štai šalys, kurios derėjosi ir buvo pasiekusios mažesnius tarifus, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, šio pranašumo netenka.

Tačiau verslui svarbesnė kita aplinkybė. Šis režimas galios maksimaliai tik 150 dienų, tai tiesiog pereinamasis laikas, kurio metu administracija ieškos kitų teisinių pagrindų tarifams įtvirtinti ar pakeisti. D.Trumpas piktinasi teismo nutartimi ir visais, kurie palaiko šį teismo sprendimą. Piktinasi ir todėl yra nenuspėjamas.

O tai vėl dramatiškai keičia pačią sprendimų aplinką. Būkime atviri: 15 proc. tarifas savaime nėra kritinis (jau pripratome prie panašaus). Įmonės gali jį įtraukti į kainodarą, sutartis ar logistiką.

Problema ta, kad nėra aišku, ar ši struktūra galios po pusmečio. Ar netgi po mėnesio.

Greičiau yra aišku, kad tikrai negalios, ir mes visiškai nežinome, kokia ji bus.

Tokioje situacijoje visi mums svarbūs sprendimai dėl naujų gamybos linijų, lokalizacijos ar tiekimo perkonfigūravimo gali būti atidedami.

Pramonei ir investicijoms lemiamą svarbą turi ne tik ir ne tiek tarifų dydžiai, kiek jų prognozuojamumas, kuris dabar lygus nuliui.

Kai tarifų trukmė matuojama kone dienomis, investicinė logika tampa atsargesnė kartais: trumpinamos sutartys, lėtinami plėtros sprendimai, daugiau kapitalo laikoma likvidžiai. Tai aktualu ir Lietuvai.

Mūsų eksportas į JAV dažnai vyksta per ES tiekimo grandines – automobilių komponentų, inžinerinės pramonės, chemijos ir maisto sektoriuose. Kai šios grandinės susiduria su laikinais tarifų režimais, planavimas tampa sudėtingesnis visoje vertės grandinėje.

Viena vertus, šis teismo sprendimas buvo lauktas, jis parodė, kad JAV išlieka teisinė valstybė, kurioje vykdomoji valdžia gali būti apribota. Tačiau verslo aplinka, deja, dėl to netapo stabilesnė.“

D. Trumpui – Aukščiausiojo teismo smūgis dėl muitų: gavo kirtį, bet vis tiek laikosi savo