Dviejų nepriklausomų ekonomistų dr. Hinnerk Gnutzmann ir dr. Piotr Śpiewanowski atlikto ekonominio tyrimo išvadomis pranešime žiniasklaidai dalijasi „Oro skundas“, ginantis keleivių teises sutrikus skrydžiams.
Jau daugiau nei du dešimtmečius ES galiojantį EB 261 reglamentą ir jo reformą įvairiais pjūviais išnagrinėję dr. H. Gnutzmann ir dr. P. Śpiewanowski yra reguliavimo ekonomiką ir oro linijų keleivių teises aktyviai nagrinėjantys ekonomistai.
Dr. H. Gnutzmann, Kembridžo universiteto ekonomikos magistras, žinomas kaip ekonomistas, kurio atlikti tyrimai buvo publikuoti pirmaujančiuose akademiniuose žurnaluose, aprašyti „The New York Times“, „The Guardian“ ir buvo asmeniškai paminėti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno.
Pasidžiaugė neblogai suvaldyta situacija: eismas į ir iš Vilniaus oro uosto buvo apribotas tik pusantros valandos
Tyrimas: EB 261 reglamentas skatina oro linijas gerinti skrydžių punktualumą
Kaip teigia tyrimo autoriai, EB 261 reglamentas, kuriuo remiantis šiuo metu yra ginamos keleivių teisės ES, kai skrydžiai vėluoja ar yra atšaukiami, oro linijų bendrovėms kainuoja vos 0,53–1,61 euro vienam keleiviui, teigiama „Oro skundo“ išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Susiję straipsniai
„Tyrimo metu buvo išsamiai įvertintos realios oro linijų sąnaudos ir nustatyta, kad dabartinė kompensacijų sistema sutrikus skrydžiams oro linijų bendrovėms nėra didelė finansinė našta. Kitaip tariant, tyrimas paneigia oro linijų teiginius, esą dabartinė tvarka yra per brangi ar neproporcinga“, – tyrimo išvadas komentavo oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas, „Oro skundo“ įkūrėjas Balys Rimkus.
Ekonomistai tyrimo metu taip pat atliko ES ir JAV rinkų palyginimą ir nustatė, kad Jungtinėse Valstijose, kur, beje, nėra analogiško keleivių teisių apsaugos mechanizmo, kokį turi ES, skrydžio vėlavimo atvejų yra žymiai daugiau. Anot tyrimo, Europoje dėl EB 261 reglamento įtakos ilgų vėlavimų (skrydžių, vėluojančių 3 valandas ir ilgiau) pasitaiko net 70 proc. mažiau nei JAV. Kad skrydis bus atšauktas tą pačią dieną, tikimybė ES taip pat yra daugiau nei 20 proc. mažesnė nei JAV.
„Tai rodo, kad oro linijų keleivių teises ginantis EB 261 reglamentas veikia ir kaip tam tikra paskata oro linijoms gerinti skrydžių punktualumą“, – pažymi B. Rimkus.
Tuo tarpu reformos iniciatorių siūlymus griežtinti kompensacijų už vėluojančius skrydžius tvarką, kartu mažinant ir pačių kompensacijų dydį, nepriklausomi ekonomistai vertina kaip žalingus ir galinčius susilpninti keleivių teises.
Ypač neigiamai vertinami siūlymai nustatyti ilgesnį skrydžio vėlavimo terminą, nuo kada keleiviai galės gauti kompensaciją. Pasak ekonominės analizės autorių, padidinus kompensacijos ribas iki keturių ir šešių valandų, tai susiaurintų keleivių apsaugos taikymo sritį būtent ten, kur ji yra veiksmingiausia.
Žinia, remiantis ES reglamentu EB 261, yra susiformavusi teismų praktika, pagal kurią yra įtvirtinta taip vadinama „3 valandų taisyklė“ kompensacijoms mokėti. Tai reiškia, kad jei lėktuvu keliaujantis keleivis galutinį savo kelionės tikslą pasiekia vėluodamas daugiau nei 3 valandas, jis turi teisę gauti kompensaciją. Ši keleivių teisių apsauga taikoma atšauktiems arba vėluojantiems skrydžiams, o kompensacijos dydis gali siekti nuo 250 EUR iki 600 EUR, priklausomai nuo skrydžio atstumo.
Keleivių teisių gynėjai įspėja, kad jei ES reglamentas bus keičiamas taip, kaip dabar siūloma, daugybė keleivių jau nebegalės kreiptis kompensacijos, be to, mažės ir jų dydis. Jei reglamento reformai bus pritarta, kompensacijos keleiviams priklausytų tik tuo atveju, jei skrydis vėluotų bent 4 valandas (skrydžiams, kurių atstumas yra iki 3,5 tūkst. km) arba bent 6 valandas (tolimesniems nei 3,5 tūkst. km skrydžiams).
Europos keleivių teisių gynimo asociacija APRA tai vertina kaip akivaizdų keleivių teisių silpninimą ir keleivių interesų nepaisymą.
„Ši nepriklausoma ekonominė analizė pateikia aiškius ir duomenimis pagrįstus įrodymus, kad EB 261 reglamentas duoda puikių rezultatų keleiviams ir Europos oro transporto sistemos patikimumui. Tyrimas rodo, kad kompensacijų paskatos reikšmingai sumažina ilgus vėlavimus iki 70 proc. ir prisideda prie žymiai geresnio punktualumo nei tose rinkose, kuriose panašių apsaugos priemonių nėra. Tad šis tyrimas patvirtina tai, kuo jau įsitikino milijonai Europos keliautojų: EB 261 reglamentas iš tiesų veikia“, – teigia Tomasz Pawliszyn, Europos keleivių teisių gynimo asociacijos APRA prezidentas.
Jis pridūrė, kad „silpninant reglamentą, rizikuojame panaikinti sistemą, kuri ne tik apsaugo vartotojų teises, bet ir skatina oro linijas investuoti į veiklos efektyvumą“.
„Kai keleiviai gali tikėtis teisingos ir adekvačios kompensacijos, oro linijos yra motyvuojamos siekti geresnių rezultatų, o tai yra naudinga visiems“, – pabrėžia T. Pawliszyn.
Reglamento svarstymo eiga kol kas – be proveržio
Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos trišalės derybos dėl EB 261 reglamento reformos prasidėjo šių metų rugsėjį, tačiau jų metu į priekį kol kas nepasistūmėta.
Nors jau įvyko keli susitikimai, esminiais klausimais (ypač dėl kompensacijų dydžio) jokios realios pažangos kol kas nepasiekta.
APRA teigimu, trišalių derybų termino pabaiga numatyta 2026 m. sausio mėn. Jei iki to laiko susitarimas dėl reglamento nebus pasiektas, turėtų būti pradėta taikinimo procedūra – taip vadinama paskutinė ES teisėkūros stadija, kurios metu bus bandoma rasti kompromisą dėl reglamento teksto.