Karo Viduriniuose Rytuose atgarsių Lietuvai ilgai neteko laukti. Valdžia mąsto, kaip reikės padėti verslui, tačiau kai kurios įmonės jau spėjo pasipelnyti.

Nors naftos kainos dėl Jungtinių Valstijų bei Izraelio smūgių Iranui ir pastarojo atsako iš karto šoktelėjo, daugelio Lietuvos degalinių savininkai, netgi nelaukdami, kol degalus pabrangins didmenininkai, drastiškai pakeitė skaičius kainų lentelėse.

Ir ne tik Lietuvoje – panašūs atvejai stebėti ir kitose Europos valstybėse.

Degalai. „Brent“ rūšies naftos kaina vasario viduryje dar nesiekė 70 dolerių už barelį (159 litrus), tačiau šią savaitę jau viršijo 80 dolerių.

[[ge:lrytas:lrytas:41532129]]

„Orlen Lietuva“ didmeninės kainos irgi pakilo: A95 markės benzino litro – nuo maždaug 1,3 iki 1,37 euro, dyzelino – nuo 1,5 iki beveik 1,74 euro.

Degalinių tinklai net nelaukė, kol atsigabens degalų iš didmenininkų, – dar savaitgalį degalai pradėjo reikšmingai brangti, o savaitės viduryje kai kuriuose tinkluose dyzelinas jau buvo pardavinėjamas beveik po 1,9 euro už litrą.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas savaitės pradžioje aiškino, kad žaliavinė nafta sudaro apie trečdalį degalų savikainos, tad, jai pabrangus 9–10 proc., apie 5 centais už litrą pakilo ir degalų kaina.

Pasak jo, nepaisant to, kad šalies mažmeniniai degalinių tinklai šiuo metu dar neprekiauja degalais, kurie buvo pirkti už aukštesnes kainas, jie ruošiasi ateityje brangsiančiai naftai ir savo kainas didina iš anksto.

[[ge:lrytas:lrytas:41558634]][[ge:lrytas:lrytas:41530347]][[ge:lrytas:lrytas:41539580]]

Tik Lietuva tuo toli gražu nėra išskirtinė. Antai Vokietijoje antradienį kilo pasipiktinimo banga, kai degalų kainos po labai ilgos pertraukos perkopė psichologinę 2 eurų už litrą ribą.

Vieni šios šalies politikai ragino įsitraukti Federalinę kartelių tarnybą, kad ji ištirtų degalinių tinklų elgesį. Kiti užsiminė apie galimybę valstybei reguliuoti kainas.

Planai. Lietuvoje apie degalų kainų reguliavimą kol kas neužsimenama.

Bet Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau surengė susitikimą su verslo atstovais, kuriame buvo aptartos valstybės paramos galimybės tuo atveju, jei dėl karo veiksmų Viduriniuose Rytuose pradėtų trūkinėti tiekimo grandinės.

Kaip sakė šiai ministerijai vadovaujantis Edvinas Grikšas, tokiu atveju gali būti imtasi pagalbos verslui priemonių, kurios būtų finansuojamos iš biudžeto bei struktūrinių fondų.

„Verslas šiuo metu tiesioginių kritinių sutrikimų dar nejaučia, tačiau geopolitinė rizika išlieka aukšta. Mūsų pareiga – veikti prevenciškai. Lietuvos pramonė turi išlikti konkurencinga net ir sudėtingomis sąlygomis. Pasirengimas šiandien kainuoja mažiau nei pavėluota reakcija rytoj“, – po susitikimo sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:41571657]]

Poveikis. Kadangi karo veiksmai prieš Iraną pradėti savaitgalį, tai turėjo atitinkamos įtakos pasaulio rinkoms – kurį laiką jos negalėjo reaguoti į šį konfliktą. Nors buvo pasigirdę spėjimų, kad naftos kainos gali išaugti net iki 100 dolerių už barelį ar dar daugiau, savaitės viduryje jos nusistovėjo.

Tam įtakos tikriausiai turėjo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadas, kad Amerikos karinis laivynas reikalui esant galės saugoti per Hormūzo sąsiaurį plaukiančius tanklaivius. Čia gabenama apie penktadalį pasaulio naftos, daugiausia – Kinijos ar Indijos kryptimis.

Tačiau tai, kad Iranas atakavo kai kurias aplinkines arabų valstybes, sukėlė paniką dėl suskystintųjų gamtinių dujų, kurių itin daug eksportuoja raketų antskrydžius irgi patyręs Kataras. Ši šalis dėl pavojaus buvo priversta stabdyti dujų gamybą.

Netrukus Roterdamo biržoje dujų kainos šoktelėjo dvigubai – iki 63 eurų už megavatvalandę (MWh). Europai teko prisiminti 2022 metų rudens šoką, kai dujų kaina buvo pasiekusi daugiau nei 300 eurų už MWh.

Vis dėlto, kaip ir naftos atveju, netrukus paniką pakeitė nuoseklumas – kainos ne tiktai nebekilo, bet ir ėmė mažėti. Europos dujų pirkėjams tai labai svarbu, nes po žiemos sezono saugyklos yra ištuštėjusios, o jas pildant esant aukštoms kainoms būtų automatiškai užprogramuota vartotojams gerokai brangesnė kita žiema.

„Didėjančios energetikos produktų kainos primena 2022-ųjų pradžią ir nerimą dėl šoksiančios infliacijos ir galimų centrinių bankų didinamų palūkanų normų.

Ateities sandorių rinka vertina, kad gruodį 3 mėn. EURIBOR palūkanų normos bus 2,19 proc. (kai dar penktadienį sandoriai rodė 1,98 proc. palūkanas).

[[ge:lrytas:lrytas:41571661]]

Kad infliacija kovą šoktelės, abejonių nebėra, bet centriniams bankams vėl kils tas pats klausimas konfliktui užsitęsus – ar reikia reaguoti į pasiūlos problemas? Nes akivaizdu, kad tas infliacijos šuoliukas niekaip nesusijęs su paklausa ir infliacijos problemos sprendimas yra labiau vieno žmogaus rankose“, – komentavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Biržos. Nuo savaitės pradžios vos atsidariusios pasaulio biržos ėmė raudonuoti – indeksai visur smigo žemyn.

Vis dėlto po poros dienų padėtis stabilizavosi, o kai kur indeksų reikšmės pradėjo augti.

Niujorko „Dow Jones Industrial“ indeksas, anksčiau svyravęs ties 49 tūkst. punktų riba, buvo nukritęs iki beveik 47 tūkst., bet vėliau pakilo iki daugiau negu 48 tūkst. punktų. Frankfurto DAX biržoje svyravimai buvo panašūs: nuo 25,3 tūkst. iki 23,6 tūkst., o netrukus – iki daugiau negu 24 tūkst. punktų.

Kur kas labiau – net apie 20 proc. – krito Pietų Korėjos biržos KOSPI indeksas, tačiau po paros kreivė vėl pasuko aukštyn. Didesnis nei Vakaruose nuosmukis stebimas ir Japonijos „Nikkei“ biržoje.

Kainas užkėlė, nors patys brangesnių degalų dar nepirko: drastiški šuoliai glumina ne vieną