Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.
Bylos duomenimis, valymo paslaugų įmonės vadovas dalį darbuotojų atlyginimų mokėjo grynaisiais ir šių išmokų nefiksavo apskaitoje. Įmonės dokumentuose taip pat buvo įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenys apie darbuotojų dirbtą laiką ir jiems priskaičiuotą didesnį darbo užmokestį, nors darbuotojai šių funkcijų įmonėje faktiškai neatliko.
Dėl to nebuvo sumokėta daugiau nei 4 tūkst. 900 eurų gyventojų pajamų mokesčio ir apie 5 tūkst. 500 eurų socialinio draudimo bei kitų susijusių įmokų. Apskaitoje taip pat neįregistruota daugiau nei 21 tūkst. eurų darbo užmokesčio, dėl ko neįmanoma tiksliai nustatyti įmonės finansinės veiklos.
Pateikė detalių apie didžiulio masto sukčiavimą ES lėšomis: įmonės pripažintos keliančios grėsmę saugumui
Tyrimo metu nustatyta, kad abiejų įmonių vadovai buvo itin glaudžiai susiję su įmonių vykdoma veikla, atliekamomis funkcijomis: tas pats asmuo buvo ir stambios įmonės, teikiančios valymo paslaugas, komercijos direktorius bei akcininkas, o jo vadovaujamos įmonės pagrindinis akcijų turėtojas – stambi valymo paslaugas visoje Lietuvoje teikianti įmonė.
Pastarosios personalo skyriaus darbuotojai ir vadybininkai, įtariama, ruošdavo įvairius dokumentus dėl asmenų priėmimo, jų funkcijų vykdymo kitoje valymo paslaugas teikiančioje įmonėje, kuriai vadovavo šis asmuo.
Susiję straipsniai
Taip, veikdami bendrininkų grupėje su šios stambios įmonės vadovu, manoma, jie fiktyviai įdarbindavo darbuotojus ir deklaruodavo simbolinį darbo užmokestį, nors didžioji dalis darbuotojų faktiškai nedirbo.
Bylos duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo teikiami, įtariama, titikrovės neatitinkantys duomenys apie 125 darbuotojų pajamas ir įmokas, taip pasinaudojant Valstybinio Socialinio draudimo įstatymo numatyta išimtimi, išvengiant papildomų įmokų mokėjimo nuo minimalios mėnesinės algos ir apskaičiuoto darbo užmokesčio skirtumo. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, tokiu būdu stambios įmonės naudai galimai buvo išvengta daugiau nei 77 tūkst. eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Valymo įmonės vadovui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį. Stambios įmonės direktoriui – pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Abiems kaltinamiesiems gali grėsti laisvės atėmimas iki 8 metų.
Juridiniam asmeniui pareikšti kaltinimai pagal LR BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį. Jam gali būti skirta bauda, veiklos apribojimas arba likvidavimas.
Baudžiamoji byla perduota Klaipėdos apylinkės teismui.