Taip Vyriausybės vadovė kalbėjo po to, kai antradienį apie įvedamas kainų „lubas“ šalių degalinėse pranešė Vengrija ir Kroatija.
„Tai (kuro kainų lubų įvedimas – ELTA) gali būti viena iš priemonių, bet turime tą labai aiškiai apsvarstyti, pažiūrėti biudžeto galimybes ir surasti būdų, kaip galėtume amortizuoti kuro kainų kilimą“, – Seime žurnalistams antradienį sakė premjerė.
Anot jos, labai aktyvi diskusija dėl naftos rezervo atsargų „išleidimo“ į rinką vyksta Europos Sąjungos (ES) lygiu.
Degalų kainoms kylant akyse – vairuotojai dairosi į Lenkiją: pasiėmė net laisvą dieną
„Labai laukčiau sprendimų Europos lygmeniu, nes jie yra būtini suvaldant kuro kainas“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
Ji taip pat tikino Finansų ministerijai pavedusi parengti kelias alternatyvas kovai su augančiomis degalų kainomis, tad kol kas nenorėjo įvardinti, ar viena iš jų galėtų būti tokių rezervų panaudojimas trumpuoju laikotarpiu.
Susiję straipsniai
„Labai svarbus klausimas, tikrai manome, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose duoda savo žymą ir čia, Lietuvoje, kuro kainos turi tiesioginį ryšį su namų ūkių ekonominiais pajėgumais“, – teigė I. Ruginienė.
Naftos kainų šuolis įvyko po to, kai Izraelis ir JAV pradėjo atakas prieš Iraną. Ši šalis atsako kontratakomis ir apribojo laivybą per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus pasaulinės energetikos prekybos taškas.
Skelbta, jog apie penktadalis pasaulio naftos kasdien gabenama per šį sąsiaurį, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas gali padidinti energijos kainas ir destabilizuoti pasaulines rinkas.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose pastarąją savaitę išaugo gamtinių dujų, naftos ir degalų kainos – dujų kaina šoktelėjo beveik 36 proc., o naftos – 17,4 proc.
Tuo metu benzinas šalies degalinėse pabrango 10 centrų, o dyzelinas – 34 centais.
Brent naftos vidutinė kaina nagrinėjamą savaitę siekė 83,7 JAV dolerių už barelį – buvo 17,4 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 71,3 JAV dolerių už barelį.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 4–20 doleriais už barelį didesnės, nei buvo prognozuojama prieš savaitę.
K. Vaitiekūnas sako, kad Lietuvai nereikėtų įvesti benzino ir dyzelino kainų lubų
Tuo metu Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad Lietuvai nereikėtų sekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti kainų lubų benzinui ir dyzelinui, skelbia portalas lrt.lt.
„Kokios gali būti kainų ribos laisvoje rinkoje? Jei kaina kyla pasaulinėse rinkose, tada yra kuro gamintojai, kurie turi uždirbti maržą ir kuro pardavėjai, tai kokios čia lubos gali būti? Jeigu valstybė valstybės subsidijuoja, tai tada galima, bet tai yra labai trumpalaikis sprendimas ir netoliaregiškas. Tai būtų labai labai blogas sprendimas“, – portalui Briuselyje teigė jis.
Skelbiama, jog apie benzino ir dyzelino kainų lubų įvedimą pranešė Vengrija ir Kroatija. Tuo metu premjerė Inga Ruginienė antradienį teigė, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti kuro kainų lubas ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms už degalus, tačiau pirmiausia būtina įvertinti, ar tam yra galimybių valstybės biudžete.
K. Vaitiekūnas sako, kad kaina keičiasi ir nereikėtų skubėti, o staigiai pakilusiomis kainomis Lietuvos degalinėse galėtų pasidomėti Konkurencijos taryba. Jis taip pat neatmetė galimybės keisti akcizų politiką, jei kuro kainos ir toliau augs.
Konkurencijos tarybos vyriausiasis pažeidimų tyrimų patarėjas Elonas Šatas pirmadienį teigė, jog prekybininkams susitarus ir nepagrįstai pakėlus degalų kainas, galėtų grėsti piniginės sankcijos, kurios siekia iki 10 proc. metinės įmonės apyvartos.