„Tenka apgailestauti, bet kokios investicijos išėjimas iš Lietuvos yra pirmiausia darbo vietų praradimas – nors nedarbo lygis nėra labai didelis, bet vis tiek ten dirbo keli šimtai žmonių, jiems reikės rasti kitą darbą, antras dalykas yra mokesčiai, kuriuos žmonės dirbdami ir gamyklos moka. Pirma mintis, kuri ateina – tenka apgailestauti“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį, kovo 19 d., sakė A. Sysas.
Komentuodama investuotojo sprendimą, premjerė Inga Ruginienė tikino, kad jis nėra susijęs su Lietuvos pasiūlymais ar padėtimi, labiau – su biurokratija ir griežtu ES reguliavimu.
A. Sysas teigė pats su bendrove apie jai kylančius iššūkius nebendravęs, tačiau pažymėjo, kad „Aumovio“ sprendimai susiję ir su Lietuvoje augančiais darbo jėgos kaštais.
Nuogąstauja, kad dėl sulaikytų vilkikų Baltarusijoje bus prieita prie bankroto: anksčiau ar vėliau tai turėtų įvykti
„Ką aš perskaičiau, ką vadovai tvirtina – kad jie traukiasi ne tik iš Lietuvos, iš Vokietijos, iš Kinijos, iš dar kažkokių šalių. Manau, verslas moka skaičiuoti, o Lietuvoje ir darbo jėgos trūkumas, ir išaugusi kaina. Verslas skaičiuoja: jeigu jie gali Afrikoje ar Tolimuosiuose Rytuose kgaminti žymiai pigiau, jie tai ir darys“, – tikino A. Sysas.
Kaip skelbė portalas „Verslo žinios“, sprendimą trauktis iš Lietuvos priėmė gamyklas Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje valdančių įmonių „Aumovio Autonomous Mobility Lithuania“ ir „Aumovio Global Holding“ savininkai.
Susiję straipsniai
Pati bendrovė teigė, kad sprendimas buvo sudėtingas, tačiau priimtas dėl mažėjančios paklausos, neišnaudojamų gamybinių pajėgumų ir vis sudėtingesnio logistikos proceso.
Vokietijos automobilių pramonės milžinės „Aumovio“ (buvusios „Continental“) sprendimas trauktis iš Lietuvos rodo tai, kad ne viena šalis, o visas Europos žemynas tampa nepatrauklus investuotojams, sako Mindaugas Sinkevičius. Tiesa, anot laikinojo socialdemokratų partijos pirmininko, tai bet kuriuo atveju yra rimtas signalas Lietuvai, jog reikia imtis visų veiksmų, kad šalis išlaikytų ir pritrauktų daugiau užsienio investuotojų.
„Kiek suprantu, tai yra bendra globalios, tarptautinės kompanijos politika. Matyt, kad teisinis reguliavimas, Europos direktyvos, aplinkosauginiai reikalavimai ir biurokratijos dalykai lėmė, kad ne tik viena lokacija – Lietuva – yra nepatraukli, bet Europa, kaip žemynas, yra nepatrauklus“, – sakė M. Sinkevičius.
„Tiesa, nėra taip, kad reikia tai visiškai ignoruoti kaip vienetinį atvejį. Būtų gerai, kad tų atvejų nesikartotų. Turime visomis valstybės, agentūros „Investuok Lietuvoje“ bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos jėgomis dirbti dviem kryptimis – išlaikant atėjusius investuotojus mūsų šalyje, girdint, ko jiems reikia ir į tai reaguoti bei bandyti daryti viską, kad taptume kiek įmanoma patrauklesni naujoms investicijoms – su savo paskatomis, talentais ir visais kitais dalykais“, – tikino socialdemokratų lyderis.
Jis teigė, jog situacija Lietuvai yra tikrai nemaloni, todėl paskatins institucijas atidžiai stebėti Lietuvos užsienio investicijų rinką.
Pasak M. Sinkevičiaus, iki priimto galutinio „Aumovio“ sprendimo, bendrovės atstovai susitiko su valdžia, tačiau konkrečių veiksmų, kurių Lietuva galėjo imtis, kad išlaikytų investicijas, nebuvo įvardinta.
„Iki to sprendimo buvo kompanijos susitikimai su valdžios atstovais ir buvo šiek tiek anksčiau žinoma apie planuojamus sprendimus. Jei šioje vietoje būtų buvęs reikalavimų ir norų sąrašas mūsų valstybei, Vyriausybei – jūs padarykite šiuos penkis punktus ir mes liekame – neabejoju, kad tai būtų buvę padaryta. Manau, kad tai labai aiškus įmonės strateginės krypties pakeitimas, kuris liečia ne tik Lietuvą“, – vylėsi politikas.