Dyzelino kainos per kelias savaites šoktelėjo daugiau nei 30 centų už litrą ir sukasi arti dviejų eurų ribos, o kai kur spėjo ją ir perkopti. Benzinas pabrango nuosaikiau, tačiau irgi ženkliai. Tai kaina, kurią Lietuvos gyventojai moka už naują karą Persijos įlankos regione.

JAV ir Izraelis karinius veiksmus pradėjo baigiantis savaitei – buvo palikta laiko, kad iki pirmadienio pasaulio biržų prekeiviai įveiktų pradinį šoką ir prekybos savaitę pradėtų šaltesne galva.

Tačiau nuo naftos kainų šuolio tai neišgelbėjo – pavyzdžiui, „Brent“ rūšies naftos barelis, metų pradžioje kainavęs per 60 dolerių, pastaruoju atsieina daugiau nei 110 dolerių (1 euras – 1,15 dolerio).

Įtampa kol kas neatslūgsta, ypač Iranui pagrasinus blokuoti Hormūzo sąsiaurį ir atakuojant kaimyninių arabų valstybių naftos saugyklas.

[[ge:lrytas:lrytas:41726044]]

Šiuo sąsiauriu gabenama apie penktadalį pasaulio juodojo aukso, todėl savaime suprantama, kad rinkos baiminasi dėl galimo deficito. Sprendimas atlaisvinti dalį valstybių turimų atsargų galbūt šiek tiek padėjo, tačiau netapo panacėja.

Naftos kaina visuomet aštriai reaguoja tiek į ekonomines krizes, tiek į karinius veiksmus. Jos rekordas buvo pasiektas per pastarąjį sunkmetį – 2008 metų liepą „Brent“ rūšies barelis kainavo apie 147,5 dolerio.

[[ge:lrytas:lrytas:41720184]][[ge:lrytas:lrytas:41723434]][[ge:lrytas:lrytas:41727128]][[ge:lrytas:lrytas:41726906]]

Įvertinus infliaciją ir valiutų kurso pokyčius, dabar tai būtų apie 215–220 dolerių.

2011–2012 metais vykusio vadinamojo Arabų pavasario bei karo Libijoje metu buvo pasiekta beveik 111 dolerių riba (dabar tai jau būtų apie 155 dolerius).

Rusijos 2022 m. pradėtas karas prieš Ukrainą kainą pašokdino iki 139 dolerių (dabartinėmis kainomis – apie 158 dolerius).

Grubiai skaičiuojant, naftos žaliavos kaina sudaro apie trečdalį galutinės degalų kainos. Todėl natūralu, kad tokie pokyčiai netrukus ėmė atsispindėti degalinių švieslentėse.

Tiesa, pastarosios, regis, nepraleido progos pasipelnyti, nes kainos ėmė kilti itin staigiai, kai brangesnė nafta tikrai dar nebuvo spėta perdirbti.

Tokie viražai sulaukė įtarimų, kad degalinių savininkai elgiasi nesąžiningai. Tačiau Konkurencijos taryba bent kol kas jokių pažeidimų neįžvelgė.

[[ge:lrytas:lrytas:41735308]]

Tiesa, panaši padėtis buvo ir daugelyje pasaulio šalių. Net Vokietijos politikai ėmė spausti aiškintis šios šalies kartelių priežiūros tarnybą, bet ši nusižengimų irgi nerado.

Kai kuriose Europos valstybėse įvestos degalų kainų ribos – tai jau padarė kroatai ir vengrai. Austrijos valdžia priėmė sprendimą, kad mažmeninės kainos gali būti keičiamos tik vieną kartą per dieną. Panašiai pasielgė ir Vokietija – tokia tvarka ten įsigalios jau netrukus.

Savo ruožtu karinius veiksmus pradėjusių JAV gyventojai, kurie yra itin jautrūs degalų kainoms, su nerimu žvelgia, kaip jos spėjo pašokti apie 20 procentų.

Lietuvos valdžia kol kas jokių veiksmų iš esmės nesiėmė, išskyrus nurodymą kompanijai „Orlen Lietuva“ patiekti rinkai 80 tūkst. tonų naftos ir jos produktų atsargų. Tikimasi, kad tai degalų litro kainą padės sumažinti apie 10 centų. Apie degalų kainų ribojimus pas mus irgi jau kalbama, tačiau tokios idėjos itin kratosi finansų ministras K. Vaitiekūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:41735305]]

Tai suprantama, mat kainos gali būti įšaldytos valstybės, o ne verslo sąskaita.

Kiek tai tęstųsi, o dar svarbiau – kiek atsieitų biudžetui, kol kas sudėtinga įsivaizduoti. Tačiau sumos galėtų būti milžiniškos.

„Iš esmės tai būtų iškastinio kuro dotavimas biudžeto lėšomis“, – sakė finansų ministras.

Taip pat Vyriausybė svarsto planus kompensuoti išaugusias degalų kainas kitais būdais, tačiau tam reikia Europos Komisijos pritarimo.

Kita vertus, degalai Lietuvoje nuo šių metų akivaizdžiai pabrango ne tik dėl karo Persijos įlankos regione, bet ir dėl mokesčių.

Padidėjus akcizams benzino litro kaina pakilo maždaug 6 centais, dyzelino – 4 centais. Apie ketinimus mažinti šį mokestį kol kas tylima, nes tai reikštų prarastas biudžeto pajamas.

Daugumai gyventojų pabrangusių degalų poveikis – dar ne tragedija. Galima rečiau važinėti automobiliu, planuoti maršrutus, rinktis visuomeninį transportą. Užtat verslui tai itin juntama. Todėl tikėtis, kad tokie pokyčiai neturės įtakos didesnei infliacijai, būtų labai naivu.

Be to, stiprėjant infliacijai centriniai bankai ne tik nesiryš dar sumažinti bazinių palūkanų, bet gali jas ir šiek tiek kilstelėti. O tai jau atsilieptų paskolas turintiems komercinių bankų klientams ir pabrangintų kapitalą verslui.

Dėl karo Irane pabrango ne tik nafta, bet ir gamtinės dujos. Sausį Roterdamo biržoje jų kaina nesiekė 30 eurų už megavatvalandę, o dabar jau viršijo 60 eurų. Kaina ypač pašoko po nesenos Irano atakos prieš Kataro dujų saugyklas.

Tokios tendencijos tapo galvos skausmu dujų saugyklų operatoriams: jos po šildymo sezono Europoje ištuštėjusios, o pirkti atsargas kone dvigubai brangiau reikštų, kad kita žiema vartotojams bus itin skausminga.

[[ge:lrytas:lrytas:41735301]]

Laimei, Lietuva bent jau šildymo sektoriuje yra atsikračiusi priklausomybės nuo šio iškastinio kuro.

Apskritai dabar visi koziriai – kariaujančių šalių rankose. Jei konfliktas baigtųsi gana greitai, „Brent“ naftos kaina gali stabilizuotis ne ties 100, bet ties 70–80 dolerių riba. Įkandin atpigtų ir dujos.

Tačiau likus įtampai Viduriniuose Rytuose ir toliau atakuojant iškastinio kuro saugyklas kainos gali pakilti dar labiau.

Degalai brangsta akyse ir tai – ne pabaiga: kas dar laukia vairuotojų