Naktimis visa šalis skendi aklinoje tamsoje. Kai kurios oro linijos nustojo skraidyti į ją. O gyventojai jau nebebijo dalyvauti riaušėse. Tokia yra Kubos realybė šiuo metu.

Kubos sostinės Havanos Malekono rajone po mitingo, kuriame buvo piktinamasi maisto produktų stygiumi ir jų kainomis, buvo nusiaubta vietos Komunistų partijos būstinė. Tai neregėtas išpuolis prieš šią organizaciją, ištisus dešimtmečius valdančią šalį.

Dar anksčiau skrydžius į Kubą nutraukė nemažai oro bendrovių. Priežastis – aviacinių degalų stygius šalyje. Tos, kurios dar skraidina turistus, degalų pildosi kaimyninėse Karibų jūros valstybėse.

O šios savaitės pradžioje dėl visiško energijos stygiaus valstybėje dingo elektra.

[[ge:lrytas:lrytas:41726044]]

Nutraukė naftos tiekimą

Prabangūs pastatai Havanos Malekono krantinėje kadaise buvo laikomi kylančios Kubos Respublikos simboliu. Vėliau jų trupančių fasadų vaizdas tapo komunizmo sąstingio ženklu.

[[ge:lrytas:lrytas:41607034]][[ge:lrytas:lrytas:41564297]][[ge:lrytas:lrytas:41531153]][[ge:lrytas:lrytas:41493060]]

Kai dabar saulė nuskęsta Karibų jūroje, Malekonas tampa šešėlių teatru, kurio niūrus spektaklis galėtų vadintis „Paskutinieji Kubos revoliucijos metai“.

Šiuos JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau suskaičiavo. Jo draudimas visiems naftos tiekimams į salą, kurios apsirūpinimas energija maždaug 60 proc. priklauso nuo importo, turėtų nuversti negaluojantį režimą.

Savo socialiniame kanale „Truth“ Amerikos prezidentas didžiosiomis raidėmis rašo: „Nuo šiol Kuba gaus NULĮ NAFTOS.“

Anot jo, šalis yra žlugusi ir turėtų sudaryti „sandorį“, kol dar nevėlu. Bet kaip galėtų atrodyti šis sandoris?

Kol kas aišku tiek, kad D.Trumpas nori suteikti nekilnojamojo turto verslininkams, su kuriais draugauja, prieigą prie Karibų jūros paplūdimių.

Tai darydamas jis mąsto ir apie savo paties verslo imperiją, kuri galėtų valdyti prabangius verslo kurortus, golfo aikštynus arba kazino. Mat ji dar prieš keletą metų Kuboje užregistravo šiuos prekės ženklus.

[[ge:lrytas:lrytas:41741366]]

Sąlygų kelia itin daug

Amerikos kalnakasybos bendrovės tikisi perimti ketvirtus pagal dydį pasaulyje kobalto ir septintus pagal dydį nikelio išteklius.

JAV Nacionalinio saugumo departamentas reikalauja, kad Kuba priimtų daugiau iš JAV deportuojamų asmenų. Be to, dar yra Majamio kubiečių išeivija, kuri stipriai prisidėjo prie D.Trumpo pergalės prezidento rinkimuose.

Ji tikisi iš Kubos kompensacijos už savo nacionalizuotą turtą po 1959 metų revoliucijos.

Jų palikuoniai reikalauja privilegijuotos prieigos prie verslo galimybių, kurios atsivertų, jei Kuba galiausiai leistų steigtis privačioms įmonėms.

Tarsi tarp kitko JAV nori pasiekti, kad Rusija ir Kinija nutrauktų ekonominę ir karinę paramą šaliai, esančiai vos 150 kilometrų į pietus nuo Floridos.

[[ge:lrytas:lrytas:41741362]]

Užtarėjų beveik neliko

Karibų jūros regione dabar matomas praktinis naujos Nacionalinės saugumo strategijos, kurią Baltieji rūmai paskelbė 2025 metų lapkritį, įgyvendinimas.

D.Trumpas atgaivino 1823 metų prezidento Jameso Monroe doktriną, kuri su užuomina į jo vardą vadinama „Donroe“ (Donaldas ir Monroe), siekiančią įtvirtinti JAV dominavimą visame regione. Pagal ją Vakarų pusrutulis vėl turėtų patekti į Vašingtono kontrolę.

Kelią į tai D.Trumpas atvėrė sausio 3 dieną Karakase. Kai JAV kariai suėmė Nicolasą Maduro, krito ne tik neteisėtas Venesuelos vyriausybės vadovas, bet ir Kuba neteko svarbiausio savo užtarėjo.

Venesuelos nafta neleido žlugti kubietiškam režimui po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Dar pernai Kubos elektrinės per dieną gaudavo 35 tūkst. barelių Venesuelos naftos – trečdalį reikiamo kiekio.

[[ge:lrytas:lrytas:41741359]]

Sausio 29-ąją JAV prezidentas pasirašė dekretą, kurį Kuba oficialiai paskelbė nepaprastąja grėsme nacionaliniam Jungtinių Valstijų saugumui.

Tokiu būdu jis sukūrė teisinį pagrindą, kad būtų galima, pavyzdžiui, konfiskuoti naftą, gabenamą iš Venesuelos.

Visos šalys, kurios Havaną toliau aprūpina nafta, privalo mokėti baudos muitus.

Ši taisyklė pirmiausia nukreipta prieš Meksiką. Kairiajai pusei atstovaujanti šios šalies prezidentė Claudia Sheinbaum tuoj po N.Maduro nušalinimo pranešė, kad Kubai tieks daugiau naftos, ir nusiuntė tanklaivį su 86 tūkst. barelių.

Tačiau po D.Trumpo dekreto ji skubiai atsisakė tolesnio naftos gabenimo. Ne tik iš baimės dėl baudos muitų, bet kad ir nesukeltų grėsmės Šiaurės Amerikos prekybos sutarčiai, kuri padarė Meksiką didžiausiu Jungtinių Valstijų prekybos partneriu.

D.Trumpo šiuo metu nenori provokuoti ir Rusija, kad išsaugotų laisvas rankas atakoms prieš Ukrainą. Net ir Pekinas dėl Kubos nenori pradėti naujo muitų konflikto su JAV.

Jau dairosi įpėdinio

Netrukus po to, kai D.Trumpas paskelbė visišką blokadą, tarptautinės energetikos agentūros „Kpler“ analitikai pranešė, kad Kubos naftos atsargų galėtų pakakti dar iki vasario vidurio. Šis terminas seniai baigėsi, šalis skęsta tamsoje.

Todėl neaišku, kokių veiksmų dabar imsis Kubos valdantieji.

Venesuelos scenarijus, kai viceprezidentė Delcy Rodriguez tapo JAV vietininke, Havanoje negalėtų pavykti. Kuboje tokį asmenį vargu ar pavyks rasti.

Salos jau seniai nebevaldo toks „comandante“ (išvertus iš ispanų k. – vadas) kaip Fidelis Castro. Tai daro kolektyvinis vadovavimo aparatas, sudarytas iš Komunistų partijos šulų ir karinės vadovybės, prižiūrimas saugumo tarnybos.

Ši struktūra, priešingai nei susipriešinusios grupės Karakase, iki šiol liko atspari išorės spaudimui.

[[ge:lrytas:lrytas:41741355]]

Aukštas JAV užsienio reikalų ministerijos pareigūnas dienraščiui „The New York Times“ užsiminė, kad D.Trumpas, regis, pasirengęs sušvelninti spaudimą, jei Kuba darys nuolaidų ir leis didelio masto privačias investicijas, paleis politinius kalinius ir įdiegs daugiapartinę sistemą.

„Mes kalbamės Kuboje su žmonėmis, su pačiais įtakingiausiais žmonėmis“, – neseniai sakė D.Trumpas.

Vyriausybė Havanoje tai neigia, prezidentas Miguelis Diazas-Canelis pareiškė, kad jis pasirengęs dialogui, bet ne spaudimo sąlygomis.

Tuo pat metu daugėja gandų apie pokalbius su Meksika kaip tarpininke.

Ten esą buvo pastebėtas Alejandro Castro Espinas, jaunesniojo F.Castro brolio Raulio Castro sūnus.

Teigiama, kad jis jau 2014 metais su JAV vyriausybe suderėjo dėl laikino sankcijų nutraukimo. Tuomet padėtis šalyje dar prieš dabartinę krizę buvo katastrofiška.

Nebeišgali prasimaitinti

Nuo 2020 metų iš kadaise buvusių 11,2 mln. Kubos gyventojų ketvirtadalis pabėgo. O ką daryti, kai už kilogramą ryžių ir pupelių darbininkai turi atseikėti net dešimties dienų uždarbį.

Žlugo medicinos sistema. Darbo našumas yra nukritęs iki žemiausio Lotynų Amerikoje lygio – Kubą pralenkė net Haitis.

Jungtinių Tautų pasaulio mitybos programa aprūpina vis daugiau nepakankamai besimaitinančių šalies vaikų.

Padėtis tapo tokia kritinė, kad daugelis ekspertų mano, jog Kubos vadovybė pasirengusi kompromisams, bet tik ekonominiais klausimais.

[[ge:lrytas:lrytas:41741352]]

Nuolaidų dėl valdžios Havana atkakliai atsisako. Užsispyręs prezidentas M.Diazas-Canelis nurodė šaliai vykdyti krizės planą: administracinės įstaigos ir mokyklos dirba tik keturias dienas per savaitę, autobusai ir keltai beveik nekursuoja, užsidaro net viešbučiai ir oro uostai.

Viceprezidento vaidmuo

D.Trumpas savo „sandoriui“ pasiekti tikriausiai turėtų atsisakyti tik to maksimalaus reikalavimo, kurį jo valstybės sekretorius ir patarėjas saugumo klausimais Marco Rubio kelia jau ne vienus metus, – režimo nuvertimo.

Ar JAV sutiktų palikti dabartinius valdytojus valdžioje? Juk tai galėtų padėti išvengti humanitarinės katastrofos.

Sprendimai dėl Kubos M.Rubio atveju yra daugiau nei politika, tai – jo asmeninis reikalas. Kubiečių pabėgėlių sūnus savo karjerą pradėjo Majamyje, jį rėmė išeiviai iš Kubos.

Havanos režimo žlugimas galėtų M.Rubio suteikti pranašumą lenktynėse dėl prezidento posto 2028 metais. Tuomet jis veikiausiai susigrumtų su dabartiniu JAV viceprezidentu J.D.Vance’u.

JAV prezidentui D.Trumpui savo ruožtu reikia pergalingo trofėjaus tarp ispanakalbių, kad išlaikytų Floridą respublikonų rankose per lapkritį vyksiančius vidurio kadencijos rinkimus.

D.Trumpas viename savo įrašų platformoje „X“ juokaudamas pritarė minčiai, kad valstybės sekretorius galėtų tapti Kubos prezidentu ar vadovu. („Focus“, LR)

[[ge:lrytas:lrytas:41741353]]

Ekonomikos nuosmukis – akivaizdus

Sovietų Sąjungai remiant komunistinę Kubą šalis galbūt ir neklestėjo, tačiau pusbadžiu gyventi jos piliečiams neteko.

Prieš 20 metų Kuba dar demonstravo spartų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Nors 1990-aisiais jis smuko kone 16 proc. (tai susiję su SSRS žlugimu), 2005-aisiais BVP padidėjo 11,2 proc.

Tačiau nuo pandemijos laikų augimas buvo stebimas tik vienus metus, o pernai BVP sumažėjo apie 5 proc.

Sugriežtėjus JAV sankcijoms eksportas gerokai sumenko – nuo maždaug 4,9 mlrd. dolerių 2010 m. iki 1,6 mlrd. dolerių 2024 m.

Savo ruožtu importas kasmet sudaro apie 8 mlrd. dolerių. Todėl valstybės biudžeto deficitas yra didžiulis, o valstybės skola viršija 110 proc. BVP.

Didžiausia importo dalis atitenka naftai. Būtent ja aprūpinamos dauguma Kubos elektrinių – net 84,2 proc. energijos pagaminama deginant naftą.

Šiuo metu 89 proc. kubiečių gyvena visiško skurdo sąlygomis.

Skurdo prislėgta Kuba priėjo liepto galą: trūksta maisto, šalis skendi aklinoje tamsoje, oro linijos nutraukia skrydžius