Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas neabejoja, kad šiais metais ekonomika augs, tačiau jis neslepia, kad prasidėjęs karas Irane įmaišė deguto šaukštą medaus statinėje.
„Pradinės prognozės šiems metams – optimistinės. Vienas niuansas tik tai, kad jas koreguoja naftos kainos. Bet visa tai – tik krizės žiedeliai. Kur kas labiau neramina vėliau ateisiantys padariniai: lėtėjanti ekonomika, infliacija, perduodanti efektą į produktų, paslaugų kainas. Žmones labiausiai neramina maisto kainos, su jomis sunku kovoti.
Kol kas vienintelis ramstis, į kurį galime atsiremti – pareiškimai, kad karas Irane – trumpalaikė operacija“, – verslo forume „Lietuvos Davosas 2026“ kalbėjo finansų ministras.
„Lietuvos Davosas“: nauja pasaulio tvarka – ar reikia bijoti pokyčių?
Jis tęsė akcentuodamas, kad vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo variklių bus iš antros pensijų pakopos atsiimti gyventojų pinigai.
„Tikimės, kad žmonės pinigus panaudos prasmingai ir tai skatins vartojimą, ekonomiką, žinoma, tai kiek didins infliaciją. Bet šios dienos bendro sulėtėjimo kontekste ši paskata bus naudinga“, – tvirtino K. Vaitiekūnas.
Susiję straipsniai
Kalbėdamas apie kitus, 2027 m., finansų ministras jau santūresnis. Jo teigimu, kitąmet ekonomika augs lėčiau. „Matome, kad šie metai bus geri dėl greito vartojimo, bet pragmatiškai matome, kad vėliau bus lėtėjimas, o 2028 m. – ekonomikos augimo atšokimas. Geopolitinė situacija keičiasi taip greitai, kad prognozuoti toli į ateitį – sunku“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Paklaustas, ar prie Lietuvos ekonomikos augimo galėtų prisidėti Nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimas, ministras atkreipė dėmesį, kad jei ILTE būtų komercinis bankas, jis pagal savo dydį būtų trečias rinkoje, todėl jo reikšmė nuosekliai auga.
„ILTE, priešingai nei komerciniai bankai, gali investuoti ten, kur verslo modelis nėra labai pelningas. Taigi, šis bankas gali investuoti į valstybei svarbias sritis, tarkime, gynybos pramonę ir panašias sritis. Žinant tai, kad mūsų finansų rinka gana sekli, o priėjimas prie kapitalo mažos ir vidutinėms įmonėms – ribotas, ILTE vaidmuo verslui – didelė paskata. 6 mlrd. Eur per ketverius metus, o vien mūsų ekonomika per metus – 85 mlrd. Eur. 1,5 mlrd. per metus – didelė paskata“, – dėstė ministras.
Kalbėdamas apie sektorius, kurie gali reikšmingai prisidėti prie mūsų ekonomikos kilimo, jis didelį dėmesį skyrė šalies gynybos pramonei, teigė, kad sektoriaus potencialas – didžiulis. Pasak jo, šių įmonių, kurios kuria ginkluotę ir jos komponentus, augimas svarbus visai šaliai. Anot ministro, anksčiau „Giraitės ginkluotės“ gamykla dirbo nuostolingai, tačiau pastaruoju metu ji sėkmingai spurtavo, o praėjusią savaitę netgi atidarė naujas gamybos linijas.
Ministras taip pat akcentavo, kad pagrindas, ant kurio turime viską statyti – šalies saugumas: Lietuva turi būti matoma kaip saugi šalis ne tik užsienio investuotojams, bet ir mūsų šalies gyventojams.
„Nuo to priklausys, kiek norėsime kurti verslus, šeimas. Saugumas – kritinė dedamoji. Mūsų pradėta kryptis – administracinės naštos mažinimas – geras kelias, bet čia dar ne viskas baigta, reikia tęsti pradėtus darbus, žadame atkurti suardytą darbo grupę“, – tikino K. Vaitiekūnas.