Energetika vis dažniau vertinama ne tik kaip ekonomikos ar aplinkosaugos klausimas, bet ir kaip valstybės atsparumo bei ilgalaikio konkurencingumo pagrindas.
Augant investicijoms į pramonę ir aukštos pridėtinės vertės sektorius, vis svarbiau tampa ne tik energijos kiekis, bet ir tai, ar visa sistema veikia patikimai, lanksčiai ir yra pasiruošusi tiek augimui, tiek nenumatytoms situacijoms.
Šios temos buvo aptartos Lietuvos Davoso forume. Diskusijoje dalyvavęs tarptautinės energijos valdymo kompanijos „Schneider Electric“ generalinis direktorius Baltijos šalyse Denisas Gacicha akcentavo, kad šiandien energetika vis labiau tampa ne tik infrastruktūros, bet ir investicinės aplinkos bei sistemos atsparumo klausimu.
Susiję straipsniai
Jo teigimu, būtent sistemos patikimumas, skaitmenizacija ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių lemia, ar regionas bus patrauklus naujoms investicijoms ir ar gebės stabiliai veikti krizių metu.
Esminė sąlyga regiono augimui
Pasak D. Gacichos, šiandien lemiamą vaidmenį įgauna ne tik energijos gamybos apimtys, bet ir tinklo kokybė, patikimumas bei gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
„Be konkurencingumo negalėsime sudominti investuotojų – nei pramonės, nei duomenų centrų. Kalbame apie lankstų, skaitmenizuotą tinklą, kuris vienu metu užtikrina stabilumą, efektyvumą ir gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių“, – teigė „Schneider Electric“ atstovas.
Jo teigimu, tinklo atsparumas tampa kritiniu veiksniu ne tik ekonominiu, bet ir saugumo požiūriu – būtent jis leidžia sistemai veikti net ir esant krizinėms situacijoms ar nenumatytiems pokyčiams.
„Tai nėra tik papildomi kaštai. Atsparumas – postūmis konkurencingumui. Matome Skandinavijos šalių pavyzdį: pažangūs ir stabilūs tinklai leidžia užtikrinti prognozuojamas kainas, o tai pritraukia investicijas“, – sakė D. Gacicha.
Lėtesnis tempas – nebūtinai problema
Pastaraisiais metais atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra Baltijos regione sulėtėjo, o tai kelia skirtingas interpretacijas. Vis dėlto, anot D. Gacichos, tai nebūtinai reiškia neigiamą tendenciją.
„Pirmasis etapas buvo itin spartus – matėme reikšmingą saulės ir vėjo plėtrą. Natūralu, kad vėliau tempas stabilizuojasi. Tai rodo, kad sistema pereina į brandesnį etapą“, – aiškino jis.
Šiame etape, pasak eksperto, svarbu ne tik toliau plėsti pajėgumus, bet ir užtikrinti jų efektyvią integraciją – per tinklų modernizavimą, skaitmenizaciją ir vartojimo valdymą. Tai leidžia pereiti nuo greitos plėtros prie išmanios, valdomos ir saugios energetikos sistemos.
„Svarbu nuosekliai investuoti į tinklą – jo skaitmenizavimą, išmanumą ir integraciją su vartotojais. Diskutuojant apie grynojo atsiskaitymo modelį (angl. net billing), vienas iš jo tikslų yra skatinti vartotojus naudoti energiją tada, kai ji yra gaminama“, – sakė D. Gacicha.
Investicijos į tinklą ir saugumą
Sparčiai augant energijos poreikiui ir decentralizuotai gamybai, vis ryškiau išryškėja infrastruktūros ribotumai. Vien technologijų diegimo nepakanka – būtina, kad visa sistema veiktų kaip vientisas ir suderintas mechanizmas.
„Dėl spartaus augimo susiduriame su infrastruktūros apribojimais. Tinklas ne visada spėja prisitaikyti prie pokyčių tempo – tai tampa vienu pagrindinių ribojančių veiksnių“, – teigė D. Gacicha.
Jo teigimu, šioje situacijoje itin svarbios investicijos į energijos kaupimą, skaitmenizaciją ir kibernetinį saugumą, kurie leidžia ne tik optimizuoti sistemos veikimą, bet ir užtikrinti jos atsparumą.
„Kuo sistema tampa sudėtingesnė, tuo svarbiau ją valdyti realiu laiku ir apsaugoti nuo išorės grėsmių“, – pabrėžė jis.
Kompetencijos – būtina sėkmės sąlyga
Technologinė pažanga keičia ir darbo rinką – moderni energetikos sistema neįmanoma be specialistų, gebančių ją valdyti ir užtikrinti saugumą.
„Efektyvi infrastruktūra neįmanoma be žmonių. Investicijos į kompetencijas yra investicijos į ilgalaikį sistemos patikimumą ir atsparumą“, – apibendrino D. Gacicha.