„Jeigu iš pradžių buvo tikima, kad tai bus trumpalaikis konfliktas su matoma pabaiga, tai šiandien suprantame, kad pabaigos nesimato“, – analizuodama Izraelio ir JAV karą su Iranu konstatavo ekonomistė Eglė Stonkutė.

Ši savaitė – jau penktoji, kai pasaulyje vykstančių konfliktų sąrašą papildė dar vienas. Tik šis – gerokai skausmingesnis nei galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio. Kol kas padarinius lietuviai stipriausiai jaučia dėl išaugusių degalų kainų, bet ilgainiui pasekmių tik daugės.

„Jei konfliktas visgi užsitęstų ne kelias savaites, o du ar tris mėnesius, mes tikriausiai kalbėtume apie naftos kainas, kurios siektų ir 200 dolerių už barelį“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ antradienį, kovo 31 d., sakė E. Stonkutė.

Ką tai reikštų gyventojams? Degalų kainos tokiu atveju būtų ženkliai didesnės lyginant su dabartinėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:41886120]]

„2,20 euro už dyzelino litrą tikriausiai būtų kaip smagus prisiminimas, kai buvo dar gerai“, – galimą scenarijų piešė ekonomistė.

Ji taip pat pastebėjo, kad pabrangusių degalų poveikis šiuo metu dar neatsispindi maisto ar paslaugų kainose. Tačiau neramumams užsitęsus, išvysime ir tai.

Atkreipiamas dėmesys, kad naujo karo židiniu tapęs regionas yra itin svarbus daugeliui pramonės sričių. Pavyzdžiui, stringa aliuminio tiekimas, taip pat trūkinėja ir medicinos sektoriaus tiekimo grandinės.

Papildomų problemų verslui kelia dujos ir trąšos - šie ištekliai irgi brangsta.

[[ge:lrytas:lrytas:41908369]][[ge:lrytas:lrytas:41908415]][[ge:lrytas:lrytas:41914873]]

„Žemdirbiai negali laukti, kada atsinaujins Hormūzo sąsiauris, jie pagal orus ir savo sodinimo grafikus šiandien turi tręšti, sodinti augalus.

Jau matyti, kad tiek JAV, tiek Europoje trąšų tiekimas gali sutrikti. Ūkininkai netgi pradeda svarstyti apie perskirstymus mažesne sėja, kad atitinkamai sumažėtų trąšų naudojimas“, – žemės ūkio aktualijomis dalijosi ekonomistė.

E. Stonkutė mano, kad labiausiai dėl šio konflikto gali nukentėti Europos Sąjunga (ES). Pastarajai artimiausiu metu gali tekti susidurti su naftos trūkumu.

Turint omenyje, kad pats blokas į konfliktą tiesiogiai neįsitraukia, tokia prognozė galėtų pasirodyti kiek keista. Tačiau čia svarbu paminėti, kad tiek dujas, tiek naftą Europa daugiausia importuoja iš kitų pasaulio šalių, o ne išgauna pati.

[[ge:lrytas:lrytas:41915222]]

„Iranas prijaučia savo ilgalaikiams partneriams Azijoje – didžiosioms naftos vartotojoms Indijai ir Kinijai. Ten šiek tiek degalų bandoma praleisti.

Matome kitą tendenciją dėl alternatyvaus tiekimo iš JAV, kurį mes turėjome jau kurį laiką diversifikavę. Dalis tų krovinių, kurie buvo nukreipti į ES, šiandien nukreipiami į kitas šalis, kurios jau patiria trūkumą ir moka bet kokius pinigus, kad tik tą krovinį perimtų“, – paaiškino E. Stonkutė.

Didelių alternatyvų, jos teigimu, nėra. O jei JAV padidins naftos gavybą, pastaroji, tikėtina, nebus tokia, kad padengtų kuro netektis.

„Tikriausiai prieisime prie dirbtinio paklausos mažinimo – tai šiandien taiko Slovėnija, ribodama įsigyjamų degalų kiekį“, – prognozavo pašnekovė.

Tuo metu Tarptautinė energetikos agentūra siūlo mažinti degalų vartojimą, kas reikštų grįžimą prie nuotolinio darbo, atsigręžimą į viešąjį transportą. Taip būtų galima užtikrinti, kad degalų užtektų gamybą vykdantiems sektoriams.

Lietuviams tektų pratintis prie naujos realybės: Irano konfliktas gali pakeisti kiekvieno kasdienybę