Be to, kortelės įdiegimas leis centralizuotai registruoti lošėjo įmokėtas sumas ir išmokėtus jam laimėjimus nepriklausomai nuo to, ar lošiama nuotoliu, ar fizinėse lošimo vietose, vienoje bendrovėje ar pas skirtingus lošimų organizatorius.
„Lošėjo kortelė yra esminė priemonė įgyvendinant atsakingo lošimo politiką. Taip stiprinama probleminio lošimo prevencija ir užtikrinama, kad pagrindinis siekis – mažinti lošimų prieinamumą ir galimą žalą sveikatai – būtų realiai įgyvendinamas“, – sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Pasak jo, įstatymo projektu taip pat siekiama atsisakyti grynųjų pinigų lošimų organizavimo vietose naudojimo, atsisakyti perteklinių reikalavimų lošimus organizuojantiems verslams, suteikti daugiau įgaliojimų Lošimų priežiūros tarnybai taip užtikrinant efektyvesnę rinkos priežiūrą.
Susiję straipsniai
Siekiant, kad ALĮ projektas būtų įgyvendintas sklandžiai, siūloma nustatyti skirtingas atskirų įstatymo nuostatų įsigaliojimo datas. Toks diferencijuotas įsigaliojimas yra būtinas, atsižvelgiant į pasirengimui reikalingą laiką.
Siūloma, kad ALĮ pakeitimai, susiję su lošimų organizavimo veiklos priežiūra, taip pat pakeitimai, naikinantys perteklinius reikalavimus verslui, įsigaliotų 2027 m. gegužės 1 d.
Lošėjo kortelės įgyvendinimas yra daugialypis ir techniškai sudėtingas procesas, todėl jo įgyvendinimui numatomas pereinamasis laikotarpis.
Siūloma su šios kortelės įvedimu susijusių nuostatų įsigaliojimą nustatyti 2029 m. sausio 1 d. Su šia data derintinos ir ALĮ nuostatos, susijusios su grynųjų pinigų atsisakymu lošimų organizavimo vietose ir lošėjams išmokant laimėjimus.
„Nustatomas 3 metų pereinamasis laikotarpis, siekiant suteikti lošimų organizatoriams laiko atnaujinti turimus lošimo įrenginius ar pakeisti esamus tokiais, kurie atitiktų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais reikalavimus nuo 2029 metų“, – komentuoja ministras.