„Mūsų biudžetą nemažai įtakos ta energetikos krizė, kokią dabar turime, nes nežinome, kiek ji užsitęs. Geopolitiniai sprendimai, mūsų geopolitinės padėties dinamika gali daug įtakoti“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo premjerė.
„Kol kas per pavasarį sudėliosim tokius bazinius dalykus, kurie privalo būti pagal įstatymą, tuomet orientuosim biudžetą maksimaliai atliepiant gyventojų lūkesčius – be abejo, ne tik saugumas gynybos prasme, bet ir socialinis saugumas atliepiant tą situaciją, kurią dabar turime“, – tikino I. Ruginienė.
2026-ųjų šalies biudžete krašto apsaugai patvirtintas rekordinis finansavimas – 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.
Susiję straipsniai
Kitais metais, kaip pabrėžė Vyriausybės vadovė, valstybė išlaikys panašaus dydžio finansavimą.
„Dar palaukime, neskubėkime, pavasaris ir yra tas laikas, kai dėliojamės tam tikrus momentus, bet kad jis (gynybos biudžetas – ELTA) bus virš 5 proc. (nuo BVP – ELTA), tai net neabejoju“, – sakė I. Ruginienė.
Vyriausybė kovą patvirtino planą, kaip bus rengiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas – ministerijų ir institucijų derybas planuojama pradėti vasarą.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarąjį mėnesį rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Siekdamos sumažinti konflikto poveikį kuro kainoms, valstybės imasi skirtingų priemonių, tačiau ekspertai įspėja, kad jos bus trumpalaikės, o konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikis ekonomikai gali pasijusti vėliau.
Kaip skelbė ELTA, Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą, pagal kurį Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP.