Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas neseniai įspėjo, kad karas Irane gali sukelti itin didelius ekonominius padarinius Europai – savo mastu prilygstančius sukrėtimams, patirtiems per COVID-19 pandemiją ar po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Tačiau Lietuvai ekspertai prognozuoja du ekonominės raidos scenarijus. Pirmasis, kad energijos išteklių tiekimo sutrikimai tęsis iki rudens ir tokiu atveju regiono energetikos infrastruktūra papildomos žalos nepatirs. Antrasis, kad krizė užsitęs iki metų pabaigos, ir tuomet žala ekonomikai bus didesnė.

Pagal prastesnį scenarijų infiacija šiemet išaugtų kiek daugiau – iki 5,8 proc., 2027 m. siektų 4,1 proc., o 2028 m. išliktų didesnė kaip 3 proc.

Europoje – išteklių tiekimo šokas

[[ge:lrytas:lrytas:41907872]]

Dėl apribotų energijos išteklių tiekimo Europa susiduria su šoku, kuris gali paralyžiuoti pramonę, sustabdyti dalį skrydžių, padidinti maisto kainas, išauginti skolinimosi kaštus ir vėl pakelti infliaciją iki krizinių lygių, rašo leidinys „Politiko“.

Teigiama, kad kol paskutiniai tanklaiviai su iš Persijos įlankos gabenamu iškastiniu kuru dar pasiekia Europos uostus, žemyno lyderiai ima suvokti, kokio masto iššūkis artėja.

[[ge:lrytas:lrytas:41868673]][[ge:lrytas:lrytas:41867099]][[ge:lrytas:lrytas:41803154]][[ge:lrytas:lrytas:41802851]]

„Jeigu karas užsitęs, jis Europos ekonomikai gali tapti tokia pat našta, kokią neseniai visi patyrė per COVID-19 pandemiją arba Rusijai pradėjus karą Ukrainoje“, – žurnalistams sakė Vokietijos kancleris F. Merzas.

Laikraščiui La Repubblica sakė Italijos gynybos ministras Guido Crosetto teigė, kad su šio karo realybe ir jo pasekmėmis jam tenka gyventi 24 val. per parą. „Esu priverstas žinoti dalykus, kurie neleidžia man užmigti“, – kalbėjo jis.

Tuo tarpu Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde praėjusią savaitę interviu žurnalui The Economist perspėjo, kad konfliktas gali tęstis metus, o jo ilgalaikės pasekmės „tikriausiai viršys tai, ką šiuo metu galime įsivaizduoti“.

Apie 20 proc. pasaulio ekonomikai reikalingos naftos ir gamtinių dujų transportuojama per Hormūzo sąsiaurį, kurį Iranas faktiškai uždarė grasindamas pulti bet kurį laivą, bandantį juo plaukti be Teherano leidimo.

Situaciją aštrino ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kai socialiniame tinkle Truth Social kreipėsi į šalis, susiduriančias su degalų trūkumu dėl sąsiaurio uždarymo.

„Turėsite pradėti mokytis kovoti patys. Sunkiausia dalis jau padaryta. Eikite ir pasiimkite savo naftą!“, – rašė jis.

Visgi, „Politico“ atkreipė dėmesį, kad nafta ir dujos yra būtinos transportui ir šildymui, tačiau jos taip pat sudaro visos pramonės tiekimo grandinės pagrindą – daro įtaką maisto gamybai, plastikų, chemijos ir žemės ūkio sektoriams. Be to, sąsiaurio uždarymas gali sukelti ir kitų išteklių trūkumą, įskaitant trąšas bei helį, naudojamą mikroschemų gamyboje.

Gresia tiekimo trūkumai

Skirtingai nei ankstesnės krizės, dabartinė veikia visus energijos išteklius: nuo žalios naftos ir gamtinių dujų iki perdirbtų produktų, tokių kaip aviacinis kuras ir dyzelinas.

„Rinkos dabar susiduria su scenarijumi, kuris ilgą laiką buvo aptarinėjamas teoriškai, tačiau retai laikytas realia galimybe – faktišku svarbiausio pasaulio energetikos „siaurojo taško“ uždarymu“, – „Politico“ sakė Energetikos ekonomikos ir finansinės analizės instituto Europos komandos vyriausioji energetikos analitikė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

[[ge:lrytas:lrytas:41915260]]

Pasak jos, XX a. 8-ojo dešimtmečio krizės sumažino pasaulinę pasiūlą maždaug 7 proc., o Hormūzo sąsiaurio uždarymas paveikia net apie 20 proc. pasaulio energijos išteklių tiekimo.

„Kai karas tik prasidėjo, ES pareigūnai tikėjosi, kad blokas išvengs rimtų tiekimo sutrikimų, nes jo priklausomybė nuo Persijos įlankos yra palyginti nedidelė – iš šio regiono importuojama apie 6 proc. žalios naftos ir mažiau nei 10 proc. gamtinių dujų. Per daugybę ministrų ir ekspertų susitikimų didžiausia rizika buvo įvardijama kaip kainų augimas.

Europos energijos tiekimo saugumas beveik nebuvo kvestionuojamas – pareigūnai pabrėžė diversifikuotus šaltinius už Persijos įlankos ribų: JAV, Norvegiją, Azerbaidžaną ir Alžyrą. Didžiausia grėsmė, jų teigimu, buvo galimas užsitęsęs konfliktas – tik tuomet tiekimas galėtų tapti rimta problema.

Karui įžengus į penktąją savaitę, šios baimės ima pildytis. Viena iš neatidėliotinų problemų – Azijos šalys, kurios iki karo iš Persijos įlankos gaudavo apie 80 proc. naftos ir dujų, dabar pradeda kelti šių išteklių kainas, varžydamosi dėl mažėjančių atsargų. Dėl to lankstesnes sutartis turintys tiekėjai vis dažniau nukreipiami į Aziją, kurioje pelno maržos didesnės, o Europa lieka nuošalyje“, – rašoma leidinyje.

Jūrų transporto konsultacijų bendrovės „Kpler“ vyresnysis energetikos analitikas Charlesas Costerousse’as nurodė, kad artimiausiomis dienomis Europą pasieks paskutinis tanklaivis su Kataro SGD.

„Kadangi beveik visi pasauliniai tiekėjai jau dirba maksimaliu pajėgumu, Europos lyderiai pradeda suvokti, kad planuoti SGD kiekiai gali taip ir nepasiekti žemyno. Nėra taip, kad turime rezervą ar papildomą saugumo pagalvę“, – sakė A. M. Jaller-Makarewicz. Jos teigimu, Europa šio spaudimo pasekmes pradės jausti jau artimiausią mėnesį, o galbūt net per kelias savaites.

„Blogiausias scenarijus – jei Hormūzo sąsiauris liktų uždarytas dar bent mėnesį ir kartu būtų tęsiamos atakos prieš energetikos infrastruktūrą“, – sakė vienos svarbios suskystintųjų gamtinių dujų importo bendrovės vadovas, kalbėjęs anonimiškai.

Vis dėlto, jo teigimu, ilgainiui išaugusios kainos gali paskatinti didinti energijos išteklių gavybą, o tai galiausiai padėtų subalansuoti pasaulinę pasiūlą.

Tačiau net ir tokiu atveju, kaip perspėjo vadovas, kainos gali išlikti struktūriškai aukštesnės – galbūt net visam laikui.

Panaši situacija ir naftos produktų rinkoje. Nors ES iš Persijos įlankos importuoja palyginti nedaug žalios naftos, daugiau kaip 40 proc. perdirbtų produktų – įskaitant dyzeliną ir aviacinį kurą – vis dar priklauso nuo šio regiono.

„Jeigu sąsiauris liks uždarytas, iš esmės nėra alternatyvų“, – teigė rinkos tyrimų bendrovės ICIS naftos analitikas Homayounas Falakshahi.

[[ge:lrytas:lrytas:41915262]]

Jo teigimu, finansų rinkos kol kas tikisi, kad sąsiauris bus uždarytas tik dvi ar tris savaites. Tačiau jei jis liktų uždarytas ilgiau, kainos dar labiau augtų, o tai reikštų gilesnę ekonomikos krizę.

Pagrindinė naftos kaina trumpam sumažėjo po to, kai turtingos šalys kovo pradžioje susitarė dėl istorinės 400 mln. barelių naftos atsargų išleidimo į rinką. Vis dėlto vėliau kainos vėl pradėjo kilti.

Visgi, pasak Lietuvos banko vadovo G. Šimkaus, Lietuva į 2026-uosius įžengė tvirtai – labiausiai augo informacijos, ryšių sektorius, apdirbamoji gamyba. Jo teigimu, darbo rinkos padėtis šiemet išlieka palanki darbuotojams, bet prastėjančios demografinės tendencijos didina įtampą – mažėja darbingo amžiaus gyventojų, silpnėja migracijos poveikis, yra sumažėjęs užimtųjų skaičius.

Be to, pasak LB vadovo, prie ekonomikos augimo šiemet prisidės augančios valdžios sektoriaus investicijos, ypač gynyba.

Gali prireikti didesnių priemonių

Akivaizdžiausia ribotos pasiūlos pasekmė jau matoma – didėjančios degalų kainos. Brangstant žaliai naftai, tiesiogiai didėja ir kuro kainos. Euro Super 95 – vienas pagrindinių ES degalų kainų rodiklių – nuo vasario 23 d. iki kovo 23 d. pabrango maždaug 15 proc., rodo ES duomenys.

Europos vyriausybės bandė stabdyti kainų augimą mažindamos akcizus degalams ir perspėdamos verslą nepiktnaudžiauti situacija. Tačiau jei naujų energijos srautų neatsiras, joms gali tekti imtis nepopuliarios priemonės – paklausos mažinimo.

ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas laiške, kurį pirmasis pamatė leidinys „Politiko“, jau paragino ES valstybes riboti transporto naudojimą, siekiant kompensuoti iš Persijos įlankos tiekiamo dyzelino ir aviacinio kuro trūkumą. Užsimenama apie priemones, primenančias 8-ojo dešimtmečio naftos krizę, – sekmadienius be automobilių ar net degalų normavimą.

Kai kurie ekspertai taip pat perspėja, kad gali artėti savotiški „energetiniai karantinai“, panašūs į taikytus COVID-19 pandemijos metu.

Kadangi degalai sudaro didžiausią lėktuvo skrydžio sąnaudų dalį, oro transportas yra ypač jautrus energetikos sukrėtimams, aviacinio kuro kaina Europoje daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė rekordines aukštumas – virš 1 700 JAV dolerių už toną. Nors pastarąją savaitę kaina šiek tiek sumažėjo, Europos oro linijos jau buvo priverstos didinti bilietų kainas.

[[ge:lrytas:lrytas:41915255]]

Kaip teigė Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) vadovas Willie Walshas, smūgis buvo dvigubas – sumažėjo tiek perdirbimo pajėgumai, tiek žalios naftos gavyba: „Pramonė negali sugerti tokio kainų šuolio, todėl kainos kils.“

Kai kurios Azijos oro bendrovės jau ėmėsi griežtų priemonių, pavyzdžiui, mažina skrydžių skaičių. Europoje „Lufthansa Group“, remiantis Vokietijos žiniasklaida, svarstė laikinai nutupdyti nuo 20 iki 40 lėktuvų dėl aviacinio kuro krizės – tai sumažintų bendrovės siūlomų vietų skaičių 2,5–5 proc. Jei karas užsitęs, daliai žmonių gali tekti atsisakyti atostogų planų, o emigrantai gali nepasiekti artimųjų svarbiomis progomis.

„Tai, kas dabar vyksta Rytų rinkose, iš dalies parodo, kas gali nutikti Europos rinkose“, – sakė „Kpler“ vyresnysis naftos analitikas George’as Shaw.

Smūgis pramonei ir verslui

Energetikos krizės poveikis vis labiau bus jaučiamas ir Europos pramonėje, ypač energijai itin imliame chemijos sektoriuje, kurį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra pavadinusi „pramone tarp visų pramonės šakų“. Augančios žaliavų, logistikos ir energijos kainos verčia įmones peržiūrėti kainodarą.

Vokietijos chemijos milžinės „Covestro“ atstovo teigimu, sąnaudų spaudimas yra reikšmingas ir neišvengiamai atsispindi galutinėse kainose.

Europos plieno gamintojus vienijančios organizacijos „Eurofer“ atstovas Adolfo Aiello pabrėžia, kad energijos kainų nepastovumas tampa viena didžiausių grėsmių investicijoms Europoje.

Be konkurencingų elektros kainų vis sunkiau pagrįsti sprendimus investuoti, įskaitant mažai anglies dioksido išskiriančio plieno gamybą. Brangstant žaliavoms, poveikis greitai plinta visoje tiekimo grandinėje – nuo plastikų ir trąšų iki puslaidininkių gamybai reikalingo helio.

Organizacijos „PlasticsEurope“ vadovė Virginia Janssens pažymėjo, kad plastikai itin jautrūs tiekimo sutrikimams dėl priklausomybės nuo naftos ir dujų, o „Fertilizers Europe“ atstovo Łukasz Pasterski teigimu, energija sudaro net 60–80 proc. azoto trąšų gamybos kaštų.

[[ge:lrytas:lrytas:41915264]]

Tuo tarpu didėjančios kainos žemės ūkyje, transporte ir pramonėje vienu metu didins verslo sąnaudas, kurios bus perkeliamos vartotojams, todėl vėl stiprėja infliacijos rizika. ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis įspėja, kad situacija gali priminti stagfliaciją – lėto ekonomikos augimo ir aukštų kainų derinį, su kuriuo itin sunku kovoti.

Europos Komisija prognozuoja, kad šiemet ES ekonomikos augimas gali sulėtėti iki 1 proc., o didesnė infliacija gali paskatinti Europos Centrinį Banką didinti palūkanų normas. Tai reikštų brangesnes paskolas gyventojams ir verslui bei didesnę naštą valstybėms, kurių skolos jau išaugusios po ankstesnių krizių.

Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas teigia, kad net ir konfliktui pasibaigus šiandien, ekonomikai atsigauti prireiktų mažiausiai metų. ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas pabrėžia, jog krizė nebus trumpalaikė – karo niokojama energetikos infrastruktūra reikš ilgalaikius iššūkius Europos ekonomikai.

Piešiamas scenarijus Europai viršija viską, ką galima įsivaizduoti: ragina ruoštis neišvengiamam