Nusipirkti naują skalbyklę ar indaplovę tampa paprasčiau nei suremontuoti seną. Mat senosios įrangos remontui reikalingų detalių kainos yra smarkiai išpūstos.

Sena buitinė technika tarnauja ilgai, tačiau ateina laikas, kai ir ji, susidėvėjus detalėms, sugenda. Nėra paprasta apsispręsti, taisyti ar ne, tarkim, penkiolika metų atidirbusią skalbimo mašiną, jei perdegė jos kaitinimo elementas ar susidėvėjo sandarinimo guma.

Europos Sąjungoje yra įsigaliojusi vadinamoji Taisymo direktyva, arba Direktyva dėl bendrųjų taisyklių, kuriomis skatinama taisyti prekes. Taip siekiama pristabdyti masinį vartojimą ir paskatinti žiedinę ekonomiką.

Direktyva numato, kad, pasibaigus garantijai, gamintojai vis tiek privalo taisyti techniškai pataisomus elektros ir elektronikos gaminius, pavyzdžiui, skalbimo mašinas, dulkių siurblius, išmaniuosius telefonus ir kt.

[[ge:lrytas:lrytas:41930105]]

Nors direktyvos pagrindinis tikslas – padaryti taisymą pigesnį, lengvesnį ir prieinamesnį nei naujo daikto pirkimas, patirtis rodo, kad tai smarkiai prasilenkia su realybe.

Kainos pribloškė

[[ge:lrytas:lrytas:41149955]][[ge:lrytas:lrytas:41859684]][[ge:lrytas:lrytas:41902044]]

Pasak Vilniuje gyvenančio A.K., iki šiol namuose jis naudojo 2002- aisiais pirktą „Siemens“ skalbimo mašiną.

„Tais laikais šio prekės ženklo buitinė technika dar buvo gaminama pačioje Vokietijoje. Ji buvo patikima ir ilgaamžė, bet galop ir ji ėmė gesti. Pirmiausia susidėvėjo guminis skalbyklės tarpiklis ir per dureles ėmė sunktis vanduo.

Paskui sugedo ir kaitinimo elementas, bet to nepastebėję kone pusmetį skalbinius skalbėme šaltame vandenyje. Pasikvietėme meistrą ir žodis po žodžio su juo išsiaiškinome, kokios yra naujų detalių kainos.

Įsigyti jų – ne problema. Net ir seniems, daugiau nei porą dešimtmečių atitarnavusiems skalbimo mašinų modeliams jų įmanoma gauti. Užtat naujų detalės – ypač brangios.

Pavyzdžiui, naujas guminis tarpiklis mūsų skalbyklei būtų kainavęs 200 eurų. Bet juk tai – tik guma. Ko gero, jos savikaina yra dešimt kartų mažesnė.

Kita vertus, šiokią tokią naują skalbyklę įmanoma nusipirkti maždaug už 300–400 eurų. Tik, ko gero, ji tarnautų ne du dešimtmečius, o vos kelerius metus“, – svarstė A.K.

Pasak jo, meistras guminį tarpiklį senajai skalbyklei už 60 eurų nupirko iš pardavėjų, kurie prekiauja senos buitinės technikos detalėmis. Ta įranga, kaip ir seni nebevažiuojantys automobiliai, yra ardoma, o detalės išparduodamos.

„Ko gero, tai buvo paskutinis kartas, kai tą „Siemens“ senolę ryžomės remontuoti. Daugiau investuoti į ją nebeverta“, – tvirtino A.K.

Pasak jo, protu nesuvokiama, kaip naujos detalės gali būti tokios brangios. „Galbūt gamintojai yra nesuinteresuoti tiekti pigių detalių – nesuinteresuoti, kad buitinė technika būtų taisoma, nes jiems svarbiau kuo daugiau parduoti naujų, trumpaamžių prekių“, – svarstė jis.

Pagal kainą – ir amžius

Anot buitinės technikos remonto įmonės „Eurotaisa“ atstovo, buitinės technikos kokybė neišvengiamai yra susijusi su jos kaina.

„Mūsų patirtis liudija, kad metams tenkanti skalbimo mašinos kaina sukasi apie 60 eurų. Pavyzdžiui, jeigu skalbyklė kainuoja apie 300 eurų, ji tarnauja apie penkerius metus, jeigu apie 600 eurų – apie dešimtį metų.

Tad jeigu skalbimo mašina atidirbo apie 20–25 metus, vadinasi, ji anuomet ir kainavo mažiausiai apie 2 tūkst. litų. Šiuo metu už skalbyklę sumokėjus 2 tūkst. eurų irgi galima tikėtis tokio pat ilgaamžiškumo“, – sakė meistras.

Pasak jo, bet koks buitinis prietaisas ilgainiui susidėvi, pirmiausia tos detalės, kurios nuolat sukasi.

„Gauti detalių – ne problema. Retai taip nutinka, kad detalių nebėra rinkoje, nes nebėra ir pačios gamyklos. Taisant buitinę techniką, kaip ir remontuojant automobilius, svarbiausia juk yra diagnostika“, – patikino pašnekovas.

Atliekų vis daugėja

Pasak atliekų perdirbimo įmonės „EMP Recycling“ atstovės Miglės Kardokienės, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, surenkamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis kasmet auga.

„Pas mus patenkančių elektronikos atliekų srautas per metus vidutiniškai padidėja po 10 proc.

Nors visuomenės sąmoningumas nuosekliai didėja, kartu auga ir elektronikos prietaisų vartojimas, todėl elektronikos atliekos išlieka sparčiausiai augančiu atliekų srautu“, – sakė M.Kardokienė.

Naujausiais – 2025-ųjų liepą patikslintais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per 2023 metus į Lietuvą buvo įvežta 47 346 vnt. stambios elektros ir elektroninės įrangos, pavyzdžiui, skalbyklių, indaplovių, elektrinių viryklių ir kt.

Tais pačiais metais tokios pat panaudotos įrangos buvo surinkta apie 11 tūkst. vienetų, iš jų apie 10,56 tūkst. sutvarkyta Lietuvoje.

2023-iųjų statistikos duomenimis, vienam gyventojui per metus tenkantis surinktos ir sutvarkytos elektroninės įrangos kiekis sudarė 9,2 kg, ES vidutiniškai – 11,6 kg. Atitinkamai 2018-aisiais tai buvo 5 ir 9 kg.

Išrėžė visą tiesą apie sugedusios įrangos remontą: „Protu nesuvokiama“