Kakavos kainos nukrito net kelis kartus, bet iš jos gaminami saldumynai nepinga. Gamintojai teigia, kad dalis žaliavos įsigyta anksčiau ir brangesnės.

Pustrečio euro už mažiau nei šimtą gramų sveriančią masinės gamybos, o ne rankų darbo šokolado plytelę – apie tai prieš keletą metų būtų buvę sunku pagalvoti. Kainos smarkiai šoktelėjo dar 2024 metais, kai pasaulio rinkose dėl susidariusio deficito staigiai pabrango kakava.

Tų metų rugsėjį tona kakavos atsiėjo daugiau nei 12 tūkst. JAV dolerių.

Panašiai buvo ir praėjusių metų gegužę, kai tonos kaina viršijo 10 tūkst. dolerių.

[[ge:lrytas:lrytas:41713140]]

Šiuo metu ji siekia maždaug 3,3 tūkst. dolerių, arba tris kartus mažiau negu pernai. Tačiau kad būtų atpigę šokolado gaminiai, niekas nepastebi.

Negana to, Hamburgo (Vokietija) vartotojų centrui užkliuvo dar įdomesnė tendencija, rašo Spiegel.de.

Šioje šalyje itin populiarūs velykiniai zuikučiai yra net iki 25 proc. brangesni nei prieš metus, nors kakavos kainos smuko apie 75 proc.

Išvardijo kelias priežastis

Bendrovės „Vilniaus pergalė“ rinkodaros vadovas Justas Razmus teigė, kad momentinės kakavos kainos biržoje ne visuomet susijusios su tuo, kas sudaro galutinę šokolado produktų kainą parduotuvės lentynoje.

[[ge:lrytas:lrytas:41872004]][[ge:lrytas:lrytas:41668383]][[ge:lrytas:lrytas:41748894]]

„Iš tiesų 2024 metais pasaulinėje rinkoje matėme istorinį kakavos kainos šuolį, kai ji viršijo 11–12 tūkstančių JAV dolerių už toną – tai maždaug keturis kartus daugiau nei ankstesnė ilgalaikė kaina.

Šiuo metu ji svyruoja maždaug ties 3–4 tūkstančiais JAV dolerių už toną, bet kainų lygis vis dar nėra toks, prie kurio sektorius buvo įpratęs“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, kakavos kainos krito ne todėl, kad rinkoje staiga atsirado perteklius, – tiesiog po rekordinio kainų šuolio vartojimas sumažėjo, todėl dalis gamintojų ir žaliavų pirkėjų sumažino užsakymus.

Antras veiksnys – prognozės dėl būsimų derlių, kurios pagerėjo, todėl biržoje kainos pradėjo koreguotis, tačiau tai buvusio deficito vis dar nepadengia.

Kaip sakė J.Razmus, galutinei produkto – šokolado ar kitų saldumynų – kainai įtakos turi ir tai, kad gamintojai žaliavas perka ne šiai dienai.

Didelė dalis kakavos įsigyjama iš anksto, pagal ilgalaikes tiekimo sutartis, naudojant apsidraudimo sandorius, todėl biržos kainų pokytis galutinei produkto kainai atsiliepia vėlavimu.

„Savo gaminių tiekimo kainų tuo įtemptu laikotarpiu nekėlėme tiek, kiek būtų leidę visiškai kompensuoti žaliavos kainos šoką. Net pasitaikė, kad dalis mūsų gaminių buvo parduodami su nuline ar minimalia marža.

Taip pat tuo metu teko atsisakyti ir akcinių pasiūlymų, nes padidėjęs pardavimas tokiu metu būtų lėmęs tiesioginį nuostolį“, – pasakojo „Vilniaus pergalės“ vienas vadovų.

Įžvelgia palankių ženklų

Kaip sakė „Maximos“ Prekybos departamento direktorius Marius Tilmantas, per pastaruosius kelerius metus šokolado kainos reikšmingai kito. 2024–2025 metų laikotarpiu jos augo maždaug 20 proc.

„Nors biržoje jau matomi kakavos pupelių tiekimo kainų mažėjimo ženklai, galutinė produktų kaina parduotuvių lentynose paprastai pasikeičia tik po ilgesnio laiko.

Vis dėlto jau turime pirmųjų ženklų iš tiekėjų, kad šių metų antrąjį pusmetį šokolado ir saldumynų tiekimo kainos galėtų pradėti mažėti pasibaigus brangesniems kontraktams ir sudarant naujus.

Nuolat ieškome sprendimų, kaip sumažinti kainas.

Tai apima ne tiktai nuolatines derybas su tiekėjais, bet ir kitų iniciatyvų įgyvendinimą.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse šokolado plytelių, batonėlių ir šokoladinių saldainių kainos vidutiniškai sumažėjo 19 proc.

Svarbu pabrėžti, kad tai nėra akcijos kaina – tai nauja įprasta šių produktų kaina, kurią pirkėjai gali surasti kasdien“, – sakė M.Tilmantas.

Panašiai kalbėjo ir „Vilniaus pergalės“ rinkodaros vadovas J.Razmus: „Pokyčiai vyksta. Kadangi galime įsigyti kakavos palankesnėmis sąlygomis, savo produkcijos kainas šiais metais jau sumažinome ir mažmeninės prekybos partneriams.“

Didžioji dalis išlaidų

Būtent kakavai tenka didžioji dalis išlaidų, kai iš jos gaminamas šokoladas.

Viename naujausių šių metų šokolado gamybos kaštų tyrimų buvo apskaičiuota, kad žaliava sudaro 68,6 proc. pieninio šokolado savikainos.

Tačiau, pasak J.Razmaus, pastaraisiais metais spaudimą gamintojams darė ne tik „išprotėjusios“ kakavos kainos, bet ir pabrangusi logistika, energija, pakavimo ir darbo sąnaudos.

„Deja, bet į tą pačią upę jau nebeįbrisime – tikėtina, kad šokolado kainos rinkoje ilgainiui stabilizuosis, bet vargu ar jos grįš į tą patį lygį, kuris buvo prieš pastarųjų metų žaliavų krizę.

Pastaraisiais metais pasikeitė visa šokolado gamybos ekonomika – brango ne tik kakava, bet ir darbo jėga, energija, logistika bei produktų pakuotės.

Be to, šokolado sektorius vis labiau veikiamas ir kitų ilgalaikių veiksnių.

Klimato kaita daro didelę įtaką kakavos derliams Vakarų Afrikoje, kurioje užauginama apie 60 proc. pasaulio kakavos.

Pastaraisiais metais šiame regione dažnėja ekstremalūs orai, augalų ligos ir mažėja derlingumas, todėl kakavos pasiūla tampa mažiau prognozuojama“, – sakė „Vilniaus pergalės“ atstovas.

Piginti produktų niekas nesiskubina

Arūnas Vizickas

Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ vadovas

„Šiuo atveju, kaip ir kalbant, pavyzdžiui, apie degalus, veikia panašus principas: kai žaliavos kaina pakyla, kone iš karto pabrangsta ir produktas, bet kai ji nusileidžia, randama priežasčių galutinio gaminio nepiginti arba bent ne tiek, kiek būtų galima.

Juk kainos padidėja, žmonės prie jų įpranta, perka, tai kam tuomet grąžinti jas į ankstesnį lygį? Noro taip elgtis nerodo nei gamintojai, nei prekybininkai, o veiksmų nesiima ir valdžios institucijos – juk nuo didesnės kainos surenkama daugiau pridėtinės vertės mokesčio.

Kalbant apie šokoladą, galima pastebėti, kad gamintojų prekės ženklais pažymėtų gaminių kainos iš esmės nesikeičia. Tačiau kas kita su prekybos tinklų prekės ženklais.

Iki pabrangstant kakavai tokios šokolado plytelės kainuodavo 39 centus, vėliau – jau 75, 79 centus. Dabar „Maximai“ pradėjus mažinti kainas, jas nuleido ir kiti tinklai – maždaug dešimčia centų. Vadinasi, galimybių tai padaryti yra.“

Dėl šokolado kainų kraupsta ir lietuviai, ir vokiečiai, nors kakava atpigo kelis kartus