Gariūnų turgaus prekeivių geresnio gyvenimo viltis – nuo vasaros įvedamas 3 eurų muito mokestis smulkioms siuntoms internetu ir į turgavietę pirkėjus vėl už dyką vežantys autobusai.

„Užtenka tik duonai, druskai ir citramonui“, – šmaikštavo batais prekiaujanti moteriškė, paklausta, kaip sekasi verslas. O sviestui? „Sviestui seniai ne“, – atsiduso ji.

Atrodytų, kad lauko prekyba Gariūnuose prieš Velykas buvo atgijusi – pardavėjų ir prekių daug, jau nebėra visiškai tuščių paviljonų eilių. Tačiau tai apgaulingas įspūdis.

Mat žiemą dėl gausaus sniego įgriuvo dviejų geltonų palapinių stogai ir į tuščius paviljonus persikraustė automobilių detalių, žūklės, turizmo ir pramoninių prekių pardavėjai.

[[ge:lrytas:lrytas:41699048]]

Tik grynu oru kvėpuoja

Prekeivių, kurių Gariūnų klestėjimo laikais lauko prekyvietėse buvo iki 2 tūkstančių, skundai panašūs į ūkininkų – kiekvienais metais vis blogiau ir jokių prošvaisčių nematyti. Tačiau daugelis neužsimena, kad dirba vos kelias dienas per savaitę ir laukia išganingųjų šeštadienių.

[[ge:lrytas:lrytas:41624234]][[ge:lrytas:lrytas:41929529]][[ge:lrytas:lrytas:41796440]]

„Tada pirkėjų padvigubėja. O kitomis dienomis ateinu grynu oru pakvėpuoti“, – šypsojosi akiniais nuo saulės prekiaujanti moteriškė. Kita bėda – akiniais nuo saulės Gariūnai užversti, prekeiviai skuba keisti sezonines prekes ir dabar retai kur pamatysi žieminių striukių ar batų.

10–15 eurų. Tokia saulės akinių kaina, pašnekovės manymu, nedidelė. Tik ką nuo jos uždirbsi? Ji tikino, kad akiniai pagaminti Lenkijoje. Aišku kaip dieną – pirkėjai atsikando produkcijos iš Kinijos.

Paklausūs dujų balionai

Džemperio gobtuvas, o ant jo dar striukės gobtuvas. Tokios aprangos nuo žiemos lauko prekeiviai dar nepamiršo. Taip vilki tie, kurie prekiauja ne po stogu.

„Tokia mūsų profesija ir niekam neįdomu, kad tu susergi, o ir ateityje tokios darbo sąlygos sveikatos nepridės“, – skundėsi trumpikėmis prekiavęs vilnietis.

Tiesa, jo prekių pirkėjams prireikia dažnai, ne taip kaip vandens siurblių ar žoliapjovių. „Silpnai, labai silpnai, nes vieno tokio daikto tik kas keletą metų prireikia“, – nelinksmai apie prekybą vandens siurbliais pasakojo lietuviškai beveik nemokanti moteris.

Tiesa, tarp ūkinių prekių yra išskirtinis daiktas, kurį graibstyte graibsto pirkėjai. Tik ne vilniečiai, o atvykėliai.

Tai – nedideli dujų balionai. Juk atvykus uždarbiauti kaip ryžius išsivirti būste, kuriame nėra patogumų?

Laukia 3 eurų mokesčio

Ar Gariūnams koją kiša internetinė prekyba? „Aišku, kad patogiau apsipirkti neišeinant iš namų. Kompiuteriu užsisakei, gali net iki paštomato neiti, kurjeris viską atneš“, – dėstė pinigines siūliusi moteris.

Jos nuomone, po liepos 1-osios, kai bus įvestas 3 eurų muitas prekėms iš ne Europos Sąjungos, prekyba Gariūnuose pagyvės: „Kai atsisiuntęs paprasčiausią piniginę supras, kad ji pabrango trimis eurais, kitą kartą ateis pas mus.“

Prekeivė tikino, kad Gariūnų vis dar neaplenkia ir tie, kurie mėgsta lankytis turguje. Juk čia galima kiekvieną prekę pačiupinėti, pasikalbėti su pardavėju, o paskui dar vieną kitą eurą nusiderėti.

„Internetinėje prekyboje viso to nėra. Taip, prekes galima grąžinti, bet koks tai vargas, sugaištas laikas“, – internetinės prekybos trūkumus vardijo prekeivė.

Siūlo nenaikinti išimčių

„Gariūnų laukia sunki ateitis, bet prekeiviai dirba ir dirbs“, – tikino Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovas Eduardas Šablinskas.

Jo žodžiais, daug kas priklauso nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir kitų institucijų, kurios vis žada panaikinti smulkiesiems prekybininkams daromas kasos aparatų naudojimo išimtis.

Anot VMI atstovo Rolando Puncevičiaus, siūlymas persvarstyti teisės aktuose numatytas kasos aparatų naudojimo išimtis buvo iškeltas apibendrinus platesnius siūlymus dėl mokesčių administravimo gerinimo.

Įvertinus gautas nuomones ir VMI atlikus analizę būtų sprendžiama, ar tikslinga toliau diskutuoti dėl galimų teisės aktų pakeitimų.

Prekybininkai išmaniuosius kasos aparatus turėjo įsirengti iki 2025 metų gegužės, tačiau VMI iki šių metų nebaudė tų, kurie nedėjo pastangų juos įsigyti. Mokesčių inspektoriai baudas per šį laiką skyrė tik penkis kartus.

Anot E.Šablinsko, panaikinus išimtis, tai skaudžiai kirstų smulkiausiems prekybininkams.

Kartu jis gyrė Gariūnų verslo parko administraciją, kuri bene dešimtmetį smulkiesiems prekybininkams nekelia mokesčių už prekybos vietas.

Autobusai įlietų gyvybės

E.Šablinsko nuomone, gyvybės Gariūnams įlietų iš įvairių miesto vietų pirkėjus veždavę nemokami autobusai. Jais į darbą atvažiuodavo ir prekybininkai.

Autobusams lėšų skirdavo Gariūnų verslo parkas, miestui jie nekainuodavo, tačiau savivaldybė užsispyrė ir neleidžia jiems vežti keleivių, netvirtina maršrutų.

„Savivaldybė daug kalba apie ekologiją, tvarumą. Tai kodėl juos pamiršta, kai užsimename apie keliones į Gariūnus? Juk daugelis pirkėjų, pardavėjų dabar į turgavietę važiuoja nuosavais automobiliais.

Be to, autobusais žmonės iš viso miesto atvažiuodavo ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti, todėl svarbus ir socialinis aspektas“, – įsitikinęs smulkiųjų prekybininkų atstovas.

Nepanoro žengti į vidų

Žiemą Vilnių užvertęs sniegas pridarė nuostolių ir prekeiviams – įgriuvo dviejų palapinių stogai.

Prekeiviai skundėsi, kad buvo suniokotos prekės, o Gariūnų verslo parko administracija neįleidžia į vidų. Dabar dvi sniego suniokotos palapinės vis dar uždarytos.

Daugelis prekeivių persikraustė į lauko prekyvietes – esą dengtuose paviljonuose, kuriuose sąlygos geros, nėra vietos. Nors iš tiesų daugelis jų kratėsi dėl aukštesnių nuomos kainų.

Gariūnų turgaus legenda nyksta: gyvastį palaiko tik šeštadieninė prekyba ir dujų balionai