Rygos centrinio turgaus prekeiviai rėžė be užuolankų: viskas visur pamažu brangsta, turguje – taip pat. Tačiau žmonės niekur nedingo – perka ir žuvį, ir mėsą, ir pieno produktus, bet visko – po nedaug.

Stoties apylinkės

Kažkur ties tramvajaus stotele padėta ant grindinio garso kolonėlė melodingai ūbavo, įsiūbuodama greta jos trypčiojančią moterį. Iškėlusi rankas ji sukosi valso ritmu aplink pirkinių maišelį, šypsodamasi taip, tarsi jis amžinai būtų pilnas.

Nieko nuostabaus. Juk tai – Centreltirgus gatvė, jungianti keturis Rygos centrinio turgaus paviljonus. Ten pat, kitapus Miesto kanalo, – autobusų stotis, kuri praeivius priverčia susigūžti ir pranerti pro nuolatinius ir jos, ir turgaus užkulisių gyventojus.

[[ge:lrytas:lrytas:41713140]]

Butelis rankoje, butelis užantyje, paviljono siena – atrama pašnekesiams. Ten nuo ryto iki tol, kol užsiveria paviljonų durys, slenka nelengva tų žmonių būtis.

Tačiau pats Rygos centrinis turgus neprarado savo žavesio. Vienur jo patalpos įmirkusios cinamono ir aliejaus kvapu, kitur – žuvimi, dar kitur – mėsos prieskoniais, kur retkarčiais supokši ir mėsos kaulus kapojančio mėsininko kirvis.

Perka pigesnes žuvis

„Pasverkit už eurą“, – vyresnio amžiaus moteris pardavėjui ištiesė delne užspaustą monetą ir šis į plastiko maišelį šliūkštelėjo vos ne kilogramą šviežių, neišdarinėtų strimelių. Jų kilogramo kaina tesiekė 1,2 euro.

[[ge:lrytas:lrytas:39761111]][[ge:lrytas:lrytas:40706979]][[ge:lrytas:lrytas:40496887]]

Išdarinėtas strimeles turgaus žuvies paviljone įsikūrę pardavėjai pardavinėjo brangiau – po 2,8–3,3 euro už kilogramą.

Aptuštėjusios jų dėžės greitai užpildomos – strimelių dėžes su bendrovės „A.Espersen“ logotipais krovikai atgabena iš turgaus rūsiuose esančių sandėlių.

Ten pat ant prekystalių sukrautas karštai rūkytų strimelių dėžes apgulusiose etiketėse buvo nurodyta 4,5 euro už kilogramą kaina.

„Retai perku žuvį, man ji per brangi. Tik šiuo metu šviežios strimelės yra įperkamos. Kadangi mano pensija tesiekia 500 eurų, tenka taupyti“, – paaiškino Rygoje gyvenanti 82 metų Valentina.

Pasak šios moters, didžiąją dalį pensijos tenka paskirti būtiniesiems mokesčiams.

„Rygoje 67 kv. metrų ploto bute gyvename kartu su dukra. Ji uždirba minimalią algą, tad abi turime išsiversti su turimais pinigais. Žiemą sunku, pavyzdžiui, mokestis už šildymą sausį siekė 400 eurų, vasarį – 420 eurų.

Per vasarį mokesčiai už dujas, elektrą bei televiziją sudarė 54 eurus. Brangus ir šiukšlių išvežimas. Kadangi bute gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir anūkė, už komunalinių atliekų sutvarkymą kas mėnesį mokame po 30 eurų“, – išlaidas skaičiavo Valentina.

[[ge:lrytas:lrytas:41830513]]

O štai prekystalius apžiūrėjusi Anita į pirkinių krepšį įsidėjo 3 kilogramus išdarinėtų strimelių. „Nereikia prie jų krapštinėtis, pakanka prieskonių ir – į keptuvę.

Kadangi gyvenu tolokai, už miesto, į turgų atvažiuoju retai. Šįkart specialiai važiavau pirkti sėklų savo daržui, tad nepraėjau ir pro žuvies skyrių“, – sakė Anita.

Sėklų skyrius, į kurį patraukė ši moteris, – žuvies paviljono gale. Tai buvo bene vienintelė vieta turguje, ties kuria driekėsi besišnekučiuojančių moteriškių eilė.

Kita vieta, kurią apgaubė į eilę besirikiuojantys žmonės, buvo „Liepkalni“ kepyklos duonos skyrius turgaus konditerijos paviljone.

Stintas išgraibstė lietuviai

„Pats nežvejoju, esu tik pardavėjas“, – patikino šviežiomis strimelėmis prekiavęs Oskaras. Pasak jo, šviežių Baltijos jūroje sužvejotų žuvų kainos per metus nedaug tepasikeitė – pakilo po 0,2–0,3 euro už kilogramą, tačiau pabrango šaldytos iš Norvegijos atgabentos Atlanto vandenyne sužvejotos žuvys.

„Šiuo metu Baltijos jūros žvejai žvejoja tik strimeles. Stintų sezonas jau baigėsi, tad turguje jų galima nusipirkti nebent šaldytų.

Kadangi orai jau šyla, prekyba žuvimi apskritai menksta. Tai – įprasta. Žiemą ir rudenį žmonės perka kur kas daugiau žuvies“, – kalbėjo Oskaras.

Šiuo metu šaldytų stintų kilogramas kainuoja 10 eurų. Sezono metu jos buvo pigesnės – jų kaina sukosi apie 6–8 eurus ir priklausė nuo pačių žuvų dydžio.

„Stinta – lietuvių žuvis, – patikino greta Oskaro įsikūręs Valteris. – Sausį jų buvo ypač daug. Suvažiuodavo pas mus pirkėjai iš Lietuvos, dažniausiai iš Vilniaus, ir, kiek žinau, parduodavo pas jus dvigubai brangiau. Iš mūsų pirkdavo mokėdami po 6–7 eurus už kilogramą.“

Valteris Rygos turguje dirba aštuntus metus, tad gali palyginti, kaip klostėsi prekyba dar prieš 2020-ųjų žiemą užklupusią COVID-19 pandemiją ir kokia ji yra šiuo metu.

„Prekyba žuvimi turi savitumų, ji – sezoninė. Tačiau anuomet apyvarta buvo daug didesnė – prieš pandemiją parduodavome maždaug penkiskart daugiau šviežios Baltijos jūros žuvies.

Tuo metu būdavo ir šviežių menkių, ir plekšnių, ir kitokios rūšies žuvų. Dabar menkių žvejyba jūroje yra uždrausta, jūrinių nėgių bei eršketų – taip pat, plekšnių kiekius riboja kvotos.

Smarkiai sumažėjo ir pačių pirkėjų. Didelę įtaką daro tai, kad greta turgaus atidaryta daug maisto parduotuvių“, – kalbėjo Valteris.

Pasak jo, paviljono prekeiviams žuvį tiekia žvejai iš Liepojos bei Ventspilio, šiek tiek ir tie, kurie žvejoja Rygos įlankoje. Nors tiekėjai priveža ir šaldytų žuvų, pats Valteris prekiauja tik šviežiomis.

Sumažėjo ir pardavėjų

„Geriausios dienos prekybai žuvimi yra penktadienis ir šeštadienis ir, žinoma, prieš šventes“, – patikino pardavėja Lolita Bistrova.

Ties jos prekystaliu žmonės dažnai sustoja nusipirkti nesūdytų, ant ledo laikomų silkių.

[[ge:lrytas:lrytas:41830322]]

Jų kilogramas kainuoja 3,8 euro, sūdytos – euru brangesnės.

„Šviežios silkės turi didesnę paklausą, jas pirkėjai patys namuose pasisūdo. Be to, jas galima iš karto išsikepti, labai skanios jos ir troškintos piene“, – patirtimi pasidalino Lolita.

Pasak jos, šiuo metu, palyginti su pernykščiu pavasariu, labiausiai yra pabrangusios skumbrės. Jų kilogramo kaina pakilo nuo 5,7 iki 7,9 euro.

Skumbrių brangimas yra išskirtinis. Visų kitų žuvų kilogramo kaina keitėsi keliomis dešimtimis centų, pavyzdžiui, šaldytos jūrinės lydekos dabar kainuoja 4,5 euro, prieš metus – apie 4,2 euro.

Pasak Lolitos, ji pati Rygos centriniame turguje žuvimi prekiauja 14 metų.

„Tuo metu, kai 2012-aisiais pradėjau dirbti, prekyba žuvimi klestėjo, o ir pirkėjų būdavo jūra. Mūsiškiame paviljone buvo 10 vietų, kuriose buvo parduodamos Baltijos jūros žuvys: ir plekšnės, ir menkės.

Dabar tokių vietų – perpus mažiau. Vieniems atrodo, kad pardavinėti latvių sužvejotos žuvies nė neverta, nes tai – smulkmė, tačiau juk prekiaujant vien strimelėmis jau galima gauti nemažai pajamų“, – situaciją apibūdino L.Bistrova.

Akvariumai nepradingo

Žuvies paviljone yra ir specifinė vieta, kurioje prekiaujama gyvais karpiais iš jiems pritaikyto nedidelio baseino.

Lietuvoje to senokai nebėra – mūsų šalyje prekyba gyva žuvimi galutinai buvo uždrausta 2021-aisiais. Spaudimą tam padarė ir gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos, ir prekybininkų noras mažinti elektros bei vandens sąnaudas.

Latvijoje toks draudimas įsigaliojo maždaug prieš metus – nuo 2025-ųjų pradžios, tačiau yra palikta ir išimčių.

Gyvos žuvies vis dar galima įsigyti iš pačių žuvininkystės ūkių arba specializuotų vietų – tokia ir yra Rygos centriniame turguje.

Išdarinėtų, ant ledo laikomų karpių kilogramo kaina sukosi apie 10–12 eurų, gyvų – apie 6,8 euro.

„Prekiauju Estijos ežeruose sužvejotomis lydekomis bei starkiais. Šios žuvys nėra pigios, pavyzdžiui, kilogramas neišdarinėtų lydekų kainuoja apie 7 eurus, starkių – apie 13 eurų.

Tačiau visą šviežią ežerų žuvį tą pačią dieną žmonės išperka, nes jos gauname labai retai.

O gyvi karpiai iš čia pat esančio baseino yra perkamiausia žuvis. Keista, kad lietuviai tokios prekybos atsisakė“, – kalbėjo pardavėja.

Apie maisto kainas Rygos turguje – iš arti

Daržovės. „Prekiauju Jelgavos rajone esančiame „Kumelites“ („Ramunėlės“) ūkyje užaugintomis daržovėmis. Šiuo metu iš šviežių daržovių turime tik svogūnų laiškų.

Šeimininkė pati šiltnamiuose kasmet augina pomidorus bei gėles, bet jie dar tik ruošiami sezonui. Jeigu dabar juos tektų šildyti kūrenant granules, daržovių žmonės neįpirktų, nes savikaina būtų labai didelė“, – sakė prekybininkė.

[[ge:lrytas:lrytas:41830493]]

„Kumelites“ ūkyje pernai derėjusių bulvių kilogramas turguje kovo viduryje kainavo 0,8 euro, svogūnų galvų – tiek pat, morkų – 1,5 euro, baltagūžių kopūstų – 1 eurą, moliūgų – 2 eurus, kaliaropių bei salierų – 2,5 euro. Šviežių svogūnų laiškų 100 g ryšulėlis – 0,5–0,8 euro.

Pienas. Pirkėjui paprašius pieno, ūkininkė jo pasėmė tiesiai iš bidono ir pripylė į litro talpos butelį. Be taros kilogramas 4,5 proc. riebumo pieno iš jos ūkio kainavo 0,8 euro, o tai dvigubai daugiau, nei už žaliavinį pieną pastaruoju metu ūkininkams moka pieno supirkėjai – kooperatyvai arba pieno perdirbimo įmonės.

„Ūkyje melžiame 200 karvių. Didžiąją dalį pieno perdirbame, o tai, kas lieka, tiekiame supirkėjams. Pastaruoju metu už jo kilogramą gavome 0,38 euro. Tai – labai mažai“, – sakė netoli Bauskės esančio ūkio savininkė Inga.

Pasak jos, ūkyje dirba 10 žmonių, pusė jų – gamyboje.

„Tik gaminant pieno produktus galima išsilaikyti. Tai – šeimos ūkis, jis nėra didelis. Be gamybos žlugtume“, – teigė Inga.

Vitrinoje sukrautų ir jos ūkyje pagamintų pieno produktų kainos pirkėjams gana patrauklios, pavyzdžiui, 25 proc. riebumo grietinės kilogramas kainavo 6 eurus, 9 proc. riebumo varškės – 5 eurus, sviesto kilogramo kaina siekė 24 eurus.

Mėsa. „Šiandien viskas atvežta, – pirkėją patikino mėsa iš ūkio „Smaidas“, esančio Kuldygos rajone, prekiaujanti Nadežda. – Ūkyje yra didžiulė ferma ir skerdykla, kuri superka gyvulius ir iš smulkiųjų ūkininkų.“

Pasak jos, šiemet smarkokai pabrango kiauliena. Per mėnesį kilogramo kaina pakilo maždaug 0,3 euro ir, anot tiekėjų, ji brangs toliau.

„Pas mus šviežios kiaulienos išpjovos kilogramas kainuoja 6,5 euro, bet perėjus per visą turgaus mėsos paviljoną galima įsitikinti, kad jos kaina pakyla ir iki 7,5 euro.

Tačiau žmonės, kurie yra ragavę ir parduotuvėse pirktos mėsos, ir pirktos turguje, vėliau į parduotuves nebesidairo. Perka pas mus“, – patikino Nadežda.

Iš „Smaidas“ ūkio atvežto į turgų kumpio be kaulo kilogramo kaina siekė 5–5,5 euro, šoninės – 5,3 euro, šonkaulių – 5,5 euro, sprandinės – 6 eurus, nugarinės – 6,5 euro.

14 eurų – tokia turguje buvo jautienos kumpio su kaulu kilogramo vidutinė kaina.

Istorinis Rygos turgus bus atnaujintas

Šiuo metu Rygos centriniame turguje yra atnaujinamas buvęs Pieno paviljonas. Jo stogo metalinės konstrukcijos jau yra sutvirtintos, bet maždaug metus dar vyks keli paviljono renovacijos darbų etapai, siekiant jį visiškai pritaikyti naujai funkcijai – mėsos gaminių prekybai.

Tam numatyta 645 tūkst. eurų investicijų, projektą finansuoja turgaus valdytoja bendrovė „Rīgas nami“.

Turgaus plėtros koncepcijoje numatyta, kad visi jo paviljonai iki 2029 m. bus atnaujinti ir tinkamai įrengti. Tai reiškia ne tik vizualinius interjero pakeitimus, bet ir beveik šimtmečio senumo konstrukcijų sutvirtinimą, stogo dangos keitimą, rūsių remontą ir kitus darbus.

Rygos centrinis turgus nuo pat įkūrimo 1930 m. yra viens didžiausių turgaviečių Europoje. Bendras jo žemės plotas yra 9,9 ha, tačiau turgaus statusas nustatytas 6,7 ha teritorijai.

Šis turgus yra nacionalinės svarbos kultūros paminklas ir Rygos istorinio centro dalis, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Istoriniame Rygos turguje – bruzdesys, bet pirkėjai skaičiuoja kiekvieną eurą: „Tenka taupyti“