Pasak ekonomisto, Artimųjų Rytų regionas yra itin svarbus pasaulio ekonomikai, ypač dėl savo vaidmens energetikos rinkose, todėl bet kokia eskalacija greitai veikia žaliavų kainas ir ekonominus lūkesčius. Vis dėlto šis poveikis ekonomikoje pasireiškia ne iš karto – jo mastas tiesiogiai priklauso nuo konflikto trukmės.
1 scenarijus – trumpalaikė eskalacija (iki 3 mėn.)
Tai yra bazinis scenarijus, kuriuo šiuo metu grindžiamos banko makroekonominės prognozės. Jei konfliktas Irane truktų iki 3 mėnesių, jo poveikis Lietuvos ekonomikai būtų ribotas. Ekonomikos augimo tendencijos iš esmės nesikeistų – prognozuojama, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas siektų apie 2,6 proc., o euro zonoje – apie 0,7 proc.
Ką JAV ginkluotės vėlavimas sako Baltijos šalims: to buvo galima tikėtis
Infliacija šiek tiek padidėtų, daugiausia dėl energijos kainų svyravimų – Lietuvoje ji galėtų siekti apie 6 proc., euro zonoje – apie 3,2 proc. Tačiau kainų poveikis pasireikštų nevienodu greičiu: degalų kainos reaguoja iš karto, o bendras poveikis infliacijai išryškėja tik po kelių mėnesių.
„Tam tikri infliacijos segmentai, tokie kaip maistas ar būsto išlaikymo kaštai, į tokius šokus reaguoja su vėlavimu. Skirtingai nei degalai, kitų prekių ir paslaugų kainos į energijos brangimą persiduoda laipsniškai, todėl trumpalaikė įtampa dar nespėja reikšmingai paveikti bendro kainų lygio“, – aiškina A. Izgorodinas.
Pagal šį scenarijų, darbo rinka išliktų gana stabili, nedarbo lygis siektų apie 6,9 proc., o darbo užmokesčio augimas (apie 7 proc.) vis dar viršytų infliaciją, todėl gyventojų perkamoji galia reikšmingai nenukentėtų.
Susiję straipsniai
2 scenarijus – vidutinės trukmės konfliktas (iki 6 mėn.)
Jei konfliktas užsitęstų iki pusės metų, jo poveikis ekonomikai būtų gerokai labiau juntamas. Lietuvos BVP augimas sulėtėtų iki maždaug 2,3 proc., o euro zona priartėtų prie stagnacijos – augimas siektų apie 0,4 proc.
Infliacija Lietuvoje galėtų pakilti iki 8–9 proc., nes energijos kainų spaudimas pradėtų persiduoti ir į kitas prekių bei paslaugų kategorijas. Tokiu atveju darbo užmokesčio augimas nebespėtų vytis kainų augimo, todėl gyventojų perkamoji galia pradėtų mažėti.
„Remiantis šiuo scenarijumi, kainų augimas jau pradeda viršyti atlyginimų augimą, todėl gyventojų perkamoji galia silpnėja – vartojimas lėtėja, o tiek gyventojai, tiek verslas atsargiau priima sprendimus dėl didesnių pirkinių ir investicijų“, – pažymi ekonomistas.
3 scenarijus – užsitęsęs konfliktas (9–12 mėn.)
Jei konfliktas užsitęstų 9–12 mėnesių, ekonomikoje išryškėtų struktūriniai pokyčiai. Lietuvos ekonomikos augimas sulėtėtų iki maždaug 1,6–1,9 proc., o infliacija galėtų viršyti 10 proc. ribą.
Euro zona tokiu atveju susidurtų su stagnacijos ar net recesijos rizika, o ekonomika patektų į stagfliacijos situaciją – kai kainos kyla, tačiau ekonomikos augimas sustoja.
„Tai scenarijus, kai kainos kyla, o ekonomika praktiškai nebeauga. Tokia kombinacija yra viena sudėtingiausių tiek verslui, tiek gyventojams“, – sako A. Izgorodinas.
Tokiu atveju darbo rinka silpnėtų, nedarbo lygis augtų, o realiosios gyventojų pajamos mažėtų, nes atlyginimų augimas nebespėtų kompensuoti infliacijos.
Ekonomisto vertinimu, pagrindinis neapibrėžtumo šaltinis išlieka konflikto trukmė. Trumpalaikė eskalacija turėtų ribotą poveikį ekonomikai, tačiau užsitęsus įtampai infliacija didėtų, o ekonomikos augimas vis labiau lėtėtų.