Sostinės savivaldybė kuria užsieniečių integracijos planus, tačiau pati į savo įmones prisileido atvykėlių, kurie iki šiol neišmoko nė žodžio lietuviškai.

Savivaldybės įmonėse „Vilniaus viešasis transportas“, „Grinda“ ir kitose jau keletą metų dirba užsieniečiai, kuriems prievolė mokėti valstybinę kalbą atsirado nuo priėmimo į darbą dienos.

Bet jie iki šiol su vadovais, dispečeriais ar bendradarbiais bendrauja tik naudodamiesi vertimo programėlėmis.

Pramokti bent jau svarbiausių frazių lietuviškai iš jų niekas nereikalavo. O vilniečiai stebėjosi, kad gatvėse nebegirdi lietuvių kalbos, ja nekalba parduotuvių kasininkės, autobusų vairuotojai ar kavinių padavėjos.

Savivaldybė sukurpė užsienio kilmės gyventojų integracijos veiksmų planą, bet greitai įsitikino, kad jį įgyvendinti ne taip lengva.

Pavyzdžiui, bendrovė „Transrevis“ mėgino teisme ginčyti, kad autobusų vairuotojai privalo mokėti valstybinę kalbą.

[[ge:lrytas:lrytas:41913347]]

Žiūrėjo tiktai į telefoną

Praėjusią savaitę bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ senas miesto autobusas „Volvo“, vežęs keleivius į Grigiškes, sustojo Oslo gatvėje ant viaduko.

Praėjus penkioms minutėms keleiviai ėmė dairytis: jeigu autobusas sugedo, kodėl vairuotojas neina krapštyti variklio ar bent nepasako, kad toliau važiuoti nesirengia?

Paaiškėjo, kad autobuso vairuotojas iš Indijos, sėdėdamas kabinoje ir naudodamasis vertimo programėle, su mechaniku bando išsiaiškinti gedimo priežastį.

[[ge:lrytas:lrytas:41801464]][[ge:lrytas:lrytas:41917319]][[ge:lrytas:lrytas:42068220]]

Pagaliau jis išlipo ir nuėjo prie autobuso galo. Po uniforminiais marškiniais trumpomis rankovėmis jis buvo apsivilkęs marškinėlius ilgomis rankovėmis.

Remontas neužtruko, variklis vėl birbė ir autobusas, nors sunkiai, bet pajudėjo į priekį. Tik vėl bėda – iš jo pasipylė dūmai. Netoli Gariūnų „Volvo“ vėl sustojo.

Indas vėl priėjo prie variklio, bet žiūrėjo ne į jį, o į telefoną. Keleiviams jis nieko nesugebėjo paaiškinti.

Į pastabas nereagavo

Kitas bendrovės „Transrevis“ vairuotojas iš Ganos keleivius į oro uostą vežė dar pavojingiau.

Žiemą drėbė šlapdriba, autobuso salone rasojo langai. Vairuotojas įjungdavo valytuvus, tačiau iš vidaus džiovinti priekinio stiklo nė nemėgino. Per jį priešpriešiais atvažiuojantys automobiliai vos buvo matyti.

Keleiviai vairuotoją kelis kartus įspėjo, kad toks neatsargus vairavimas gali sukelti avariją, bet jis nereagavo ir važiavo toliau.

Privalo išlaikyti egzaminą

Pernai Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) tikrino savivaldybei priklausančią bendrovę „Vilniaus viešasis transportas“ ir nustatė, kad valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimų neturėjo net 105 vairuotojai. Neturi jų iki šiol.

O štai kitų vežėjų – bendrovių „Olego transportas“, TOKS tolimojo keleivinio transporto kompanijos – visi darbuotojai buvo išlaikę lietuvių kalbos egzaminus.

Vienas darbuotojas egzamino buvo neišlaikęs kitoje savivaldybės įmonėje „Susisiekimo paslaugos“, 11 – „Kautroje“.

Egzamino pagal pirmą kategoriją neišlaikiusiems darbuotojams VKI surašė nurodymus, įpareigodama tai padaryti per nustatytą terminą.

Visose šiose bendrovėse prievolė mokėti valstybinę kalbą atsirado nuo priėmimo į darbą dienos, o ne nuo 2026 m. sausio 1-osios, kaip mėgsta kartoti jų vadovai.

Pavežėjai, dirbantys su „Bolt“, „Uber“ ir kitomis programėlėmis, taip pat privalo mokėti valstybinę kalbą. Tačiau VKI tai tikrina tik pagal skundus, nes šie vairuotojai dirba pagal individualios veiklos pažymėjimus ir nėra įmonių darbuotojai.

Bandė bylinėtis teismuose

Regionų administracinis teismas prieš kelias dienas atmetė bendrovės „Transrevis“ skundą ir pripažino, kad VKI nurodymas, jog sostinėje dirbantys autobusų vairuotojai turi mokėti lietuvių kalbą, yra teisėtas.

„Transrevis“ aptarnauja 22 miesto autobusų maršrutus.

Bendrovė „Transrevis“ pateikė skundą po to, kai VKI įmonę įpareigojo užtikrinti, kad Vilniuje dirbantys 19 keleivinių autobusų vairuotojų per nustatytą laiką išlaikytų pirmosios valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos egzaminą.

Bendrovė teigė, kad toks reikalavimas yra perteklinis, nes vairuotojai esą nebendrauja su keleiviais ir nepildo dokumentų, bet Regionų administracinis teismas su šiais argumentais nesutiko.

[[ge:lrytas:lrytas:42090908]]

„Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklėse nurodyta, kad keleivinio transporto vairuotojai privalo ne tik vairuoti transporto priemonę, bet ir informuoti keleivius, užtikrinti tvarką, bendrauti su kontrolieriais ar policijos pareigūnais ir reaguoti į įvairias situacijas.

Taigi valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas jų darbo funkcijoms vykdyti“, – pabrėžė teismas.

Kilo pavojus saugumui

Teismas taip pat įvertino ir gautus žodinius asmenų pranešimus apie tai, kad dėl autobusų vairuotojų kalbos nemokėjimo keleiviai patyrė nepatogumų ar net kilo pavojus jų saugumui.

„Byloje nurodyta, kad pasitaikė atvejų, kai vairuotojai nesugebėjo paaiškinti situacijos eismo įvykio ar gedimo metu, nepranešė keleiviams apie pasikeitimus maršrute ar net paliko transporto priemonę nieko nepaaiškinę.

Teismo įsitikinimu, tokiose situacijose tinkama komunikacija yra būtina siekiant užtikrinti keleivių saugumą ir viešąją tvarką“, – teigiama teismo pranešime.

Teismo sprendime pabrėžta, kad, pagal Valstybinės kalbos įstatymą, aptarnavimo srityje dirbantys asmenys privalo mokėti valstybinę kalbą, o autobusų vairuotojams taikoma žemiausia – pirmoji – kalbos mokėjimo kategorija.

Teismas konstatavo, kad šis reikalavimas nėra nei perteklinis, nei neproporcingas, nes suteikiamas pakankamas laikas kalbos žinioms įgyti, o pats reikalavimas yra būtinas tinkamam paslaugų teikimui.

Be to, teismas akcentavo, kad valstybinės kalbos vartojimas yra viešojo intereso dalis.

„Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, leidžianti visiems vienodomis sąlygomis naudotis paslaugomis ir ginti savo teises.

Taip pat pažymėta, kad asmens tautybė negali būti pagrindas netaikyti valstybinės kalbos reikalavimų“, – nurodoma pranešime.

Atvyko prieš keletą metų

„Vilniaus viešajame transporte“ dirba 1479 vairuotojai, 9 proc. iš jų – atvykėliai iš Ukrainos, Indijos, Baltarusijos.

Pirmieji užsienio šalių piliečiai „Vilniaus viešajame transporte“ dirbti pradėjo 2022 metais. Tai buvo Ukrainos piliečiai.

„Transrevis“ vairuotojus iš Ganos įdarbino 2023-iaisiais. Taigi atvykėliai keletą metų nė nebandė pramokti lietuvių kalbos.

„Vilniaus viešojo transporto“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Gintarė Žalytė-Štarienė minėjo, kad iš VKI išskirtų 105 egzamino neišlaikiusių vairuotojų pirmoji vairuotojų grupė jau pradėjo mokymus. Keli vairuotojai jau išlaikė egzaminą.

Visi kiti vairuotojai taip pat mokysis lietuvių kalbos, bet jiems taikomi ilgesni terminai, iki kada jie turi pateikti privalomą sertifikatą.

G.Žalytė-Štarienė pripažino, kad tam tikrais atvejais sklandžiai tarpusavio komunikacijai užtikrinti pasitelkiamos ir vertimo programėlės: „Tai yra praktinis pagalbinis sprendimas, kol darbuotojai gerina lietuvių kalbos įgūdžius.“

Rengia kalbos kursus

Savivaldybės įmonės „Grinda“ direktoriaus Jono Davidavičiaus žodžiais, visa komunikacija vyksta lietuvių kalba. Iš 600 bendrovės darbuotojų 10 yra užsienio piliečiai: devyni iš Ukrainos ir vienas – iš Nigerijos. Jie turi nuolatinius arba laikinus leidimus gyventi Lietuvoje.

„Jei darbuotojai dar nėra pakankamai įvaldę valstybinę kalbą, jiems patikimos pareigos, nereikalaujančios tiesioginio bendravimo su gyventojais ar partneriais“, – tikino J.Davidavičius.

Dešimt atvykėlių dirba vairuotojais ir darbininkais.

„Lietuvių kalbos mokėjimas šiose pareigose nėra esminė sąlyga kasdienėms darbo funkcijoms atlikti, tačiau skatiname jos mokytis, kad jie geriau įsilietų į mūsų darbo aplinką ir organizacinę kultūrą.

Esame juos nukreipę į savivaldybės organizuojamus lietuvių kalbos kursus, be to, lietuviškai mokomasi ir bendraujant kasdienėje darbo aplinkoje“, – pasakojo „Grindos“ vadovas.

Trečdalis nemoka nė žodžio

Praėjusią savaitę pristačius priemones, kurių bus imtasi siekiant paskatinti Vilniuje gyvenančius užsieniečius mokytis lietuvių kalbos, meras Valdas Benkunskas džiūgavo, kad per penkias dienas sulaukta 600 asmenų, norinčių dalyvauti programoje.

„Panašu, kad mūsų kvietimas tikrai neišgąsdino.

Per penkias dienas sulaukėme net 600 užsienio kilmės asmenų, norinčių dalyvauti Vilniaus mokytojų kalbų programoje (programa, kurioje už lietuvių kalbos kursus imigrantai mokės patys, savivaldybė nemokamai suteiks tik mokymosi patalpas. – Red.), 2700 imigrantų užsiprenumeravo kalbos mokymosi naujienlaiškį, galiausiai pati mūsų svetainė aplankyta 15 tūkstančių kartų. Sakyčiau, geras rezultatas. O mes dar tik pradedame“, – tryško optimizmu V.Benkunskas.

Tačiau Vilniuje 2026 metų sausio mėnesį užsienio kilmės gyventojų skaičius pasiekė 78,5 tūkst., arba daugiau nei 12,9 proc. savivaldybės gyventojų.

Šie pokyčiai susiję ne tik su Rusijos karo veiksmais Ukrainoje, bet ir su geresnio darbo ar gyvenimo kokybės paieškomis, siekiu įgyti išsilavinimą.

Pagalbos užsieniečiams centro „International House Vilnius“ duomenimis, didžioji dalis (31,8 proc.) sostinėje įsikūrusių užsienio kilmės gyventojų atvyko darbo tikslais, 21,5 proc. – studijuoti, 20,3 proc. – dėl politinių priežasčių.

67,9 proc. Vilniuje gyvenančių ir dirbančių užsienio kilmės gyventojų pirmoji bendravimo kalba buvo anglų. Kiek daugiau nei pusė (57,9 proc.) savo lietuvių kalbos žinias vertino kaip pradines, o 32,1 proc. visai jos nemokėjo.

Lėšų skiriama per mažai

Vilniaus planą išmokyti atvykėlius valstybinės kalbos sukritikavo savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Povilas Pinelis.

Jo žodžiais, užsieniečių integracijos planas nėra Vilniaus sumanymas, nes net 75 proc. lėšų jam skiriama iš Europos Sąjungos fondų.

Kitaip tariant, iš 4,3 mln. eurų bendros sumos Vilnius prisideda tik kiek daugiau nei 1 milijonu.

P.Pinelio nuomone, nors deklaruojama, kad svarbiausia atvykėlius išmokyti kalbos, iš tikrųjų jos mokymui skiriama mažai lėšų – iš 4,3 mln. eurų biudžeto vos 1,2 mln. eurų.

Likusios lėšos nukreipiamos priemonėms, kurios su kalbos ugdymu turi mažai bendro.

Pavyzdžiui, psichologinei pagalbai ir prevencijai skiriama beveik dvigubai daugiau – apie 2,3 mln. eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:42094929]]

„Tačiau, kaip visi žinome, kartais ne biudžetas, o kokybė lemia rezultatą. O dėl kokybės – rimtos problemos: vietoj kontaktinių užsiėmimų, kurie yra brangesni, bet efektyvūs, pasirenkami pigesni, tačiau statistiškai gražiau atrodantys nuotoliniai mokymai. Jų kokybė, o kartais ir pats įgyvendinimas kelia pagrįstų abejonių.

Efektyvumo vertinimo rodikliai taip pat kelia šypseną: siūloma matuoti ne kalbinių įgūdžių įgijimą ar jų kokybę, kurią galima objektyviai vertinti testais, bet susitikimų skaičių.

Kitaip tariant, fiksuojami formalūs įvykiai, o ne rezultatai“, – tikino P.Pinelis.

Anot politiko, V.Benkunskas ir jo komanda taip pat nutyli, kad nemokami kursai kitataučiams buvo anonsuoti dar prieš kelis mėnesius, tačiau patys žmonės ilgą laiką negavo aiškios informacijos net aktyviai jos ieškodami.

„Mano žiniomis, vietos šiuose nemokamuose kursuose buvo užpildytos dar iki šio plano tvirtinimo taryboje, – sakė P.Pinelis. – Tai rodo paprastą dalyką – noras mokytis lietuvių kalbos yra didelis, tačiau planas šio poreikio toli gražu nepatenkina.

Vis dėlto pripažinti, kad migrantai nori integruotis, matyt, nėra politiškai patogu, kai savivaldybės apklausos rodo, jog 43 proc. gyventojų į migrantus žiūri nepalankiai.

Pereikime prie platesnės integracijos. Ir čia problemų netrūksta. Vilniuje migrantai sudaro apie 12 proc. gyventojų, o net 43 proc. gyventojų į juos žiūri nepalankiai ir jaučia nesaugumą. Tokie skaičiai indikuoja apie didžiulę įtampą, tačiau miesto atsakas – minkštosios priemonės, tokios kaip tarpkultūriniai renginiai.“

P.Pinelis kritiškai atsiliepė ir apie „International House Vilnius“ veiklą: 45 procentai užsieniečių 2024 metais nesinaudojo jo paslaugomis, o net 61,9 proc. respondentų apskritai nežinojo, kuo jis užsiima.

„Nepaisant to, finansavimas šiai struktūrai ir toliau didinamas“, – stebėjosi tarybos narys.

Naujos mečetės Vilniuje nebus

V.Benkunskas neseniai supykdė Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato valdybos pirmininką Aleksandrą Beganską sakydamas, kad nepritaria mečetės statyboms Vilniuje, nes tai būtų signalas musulmonams čia atvykti ne tik užsidirbti, bet ir įsikurti nuolatiniam gyvenimui.

„Esu prieš naujos mečetės Vilniuje statybas, – teigė meras. – Tokia mano, kaip miesto vadovo, pozicija.Primenu, kad Lietuvoje yra dvi musulmonų bendruomenės: senoji (totorių) ir naujoji, įkurta 2019 metais. Būtent pastarosios palyginti neseniai įkurtos musulmonų religinių bendruomenių tarybos pirmininką suerzino mano pozicija. Tačiau aš lieku prie savo nuomonės – migracijos politikoje reikia kitaip dėlioti prioritetus. Pirmiausia Vidaus reikalų ministerija turėtų įtvirtinti griežtesnius reikalavimus, kad asmenys, norintys gyventi šalyje ilgiau, mokytųsi valstybinės kalbos. Šiuo metu svarbiausia išspręsti šį klausimą, o ne svarstyti apie naujos mečetės statybą. Tikėjimo laisvė Lietuvoje ir Vilniuje tikrai buvo ir bus. O mečečių Lietuvoje ir aplink Vilnių šiuo metu jau yra. Manau, kad prioritetas migracijos politikoje turi būti ne naujų objektų statyba, o realių problemų sprendimas ir kontrolės griežtinimas.“

Čia tai bent integracija: lietuviškai net nepralemena, bet savivaldybės įmonėms tinka