Verslas Lietuvoje: globalus produktas – be vietinės rinkos
Laidoje žiūrovai nukeliami į gamybos įmonę, kurioje kuriami nikotino ir kofeino produktai, eksportuojami į visą pasaulį.
„Mes šimtą procentų eksportuojame – apie 98 procentus produkcijos išvažiuoja į Skandinaviją,“ – sako UAB „Global Snus“ direktorius Tautvydas Kviliūnas.
Susiję straipsniai
Pasak jo, Lietuvoje šių produktų situacija išlieka neapibrėžta:
„Nėra tokios reguliacijos – tai pilka zona. Kol kas nerandama, kaip šį produktą sureguliuoti.“
Mitas apie masinę gamybą – paneigtas
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokie produktai gaminami konvejeriu be didesnės kontrolės, realybė kitokia.
„Kamera sugeba tikrinti kokybę 60 kadrų per sekundę – blogi vienetai iškart pašalinami iš linijos,“ – pasakoja Tautvydas.
Kokybė čia – prioritetas, o procesai – preciziškai kontroliuojami.
Atlyginimai, kurie stebina
Įmonė aktyviai ieško darbuotojų ir siūlo konkurencingas sąlygas, ypač jaunimui.
„Mes mokame gerai. Gamybos darbuotojai gali uždirbti net iki 4000 eurų,“ – teigia T. Kviliūnas.
Pradžia prieinama visiems:
„Atėjęs nuo nulio pirmą mėnesį gali uždirbti apie 1200 eurų – svarbiausia motyvacija ir atsakingumas.“
Darbo modelis taip pat netradicinis – ilgos pamainos derinamos su ilgesnėmis poilsio dienomis, o atlyginimas priklauso nuo bendro komandos rezultato.
Darbo rinkos realybė: darbuotojų vis dar trūksta
Nepaisant patrauklių sąlygų, problema išlieka:
„Jeigu paklaustumėte gamybos vadovės – ji visada pasakytų, kad trūksta žmonių,“ – pripažįsta įmonės vadovas.
Dirbtinis intelektas: grėsmė ar galimybė?
Antroje laidos dalyje nagrinėjamas vienas aktualiausių šiandienos klausimų – ar dirbtinis intelektas pakeis specialistus.
„Dirbtinis intelektas architekto nepakeis, bet suteiks naujus įrankius,“ – sako architektas, „Architektų gildijos“ vadovas Rokas Mazuronis.
Pasak jo, technologijos leidžia greičiau analizuoti duomenis ir priimti sprendimus, tačiau kūrybinė dalis išlieka žmogaus rankose.
Naujos profesijos – jau čia
Technologijų plėtra kuria ir naujas specialybes:
„Atsiranda tokios sritys kaip BIM vadyba, duomenų valdymas – reikia žmonių, kurie gebėtų dirbti su naujais įrankiais,“ – teigia Rokas Mazuronis.
Jis pabrėžia, kad istorija kartojasi:
„Kaip skaičiuotuvai nepakeitė žmonių, taip ir dirbtinis intelektas – jis tik keičia darbo pobūdį.“
Kodėl aukštųjų technologijų produktai kuriami Lietuvoje, bet čia neparduodami? Kiek iš tiesų galima uždirbti gamyboje be patirties? Ir ar dirbtinis intelektas – konkurentas, ar pagalbininkas?
Atsakymai – laidoje „Noriu dirbti“, kur mitai susiduria su realybe.
Žiūrėkite „Noriu dirbti“ – nes tiesa apie profesijas dažnai nustebina labiau nei mitai.