Man jos labai patinka, nes skenuojant prekes nereikia nei skubėti, nei jaudintis dėl to, kad kas nors nekantraudamas trypčioja užnugaryje. O ir atsiskaičius už prekes jas ramiai galima susikrauti į pirkinių maišelius.
Savitarnos kasos „Norfoje“ atsirado maždaug prieš dešimtmetį, pirmiausia 2016-aisiais Vilniuje, Savanorių prospekte esančioje „Norfos bazės“ parduotuvėje, o netrukus pasklido po visą tinklą.
Tikėtina, kad žmonės, ypač vyresnio amžiaus, prisibijo naujovių arba vengia savitarnos kasų būgštaudami dėl prasto regėjimo. Tačiau bet kokį nesusipratimą, kylantį atsiskaitant už pirkinius, visada padeda įveikti prie savitarnos kasų budintys „Norfos“ darbuotojai.
Susiję straipsniai
Jie pagelbėja, jei nepavyksta nuskenuoti prekės kodo arba pati prekė yra per lengva ir svarstyklės nepajunta jos svorio, pavyzdžiui, plastikinio pirkinių maišelio.
„Norfoje“ net ir perkant stipriuosius gėrimus, jei tik nėra abejonės dėl pirkėjo amžiaus, savitarnos kasų darbuotojai jį patvirtina per atstumą ir taip sutaupo pirkėjų laiko.
Padeda sumažinti savikainą
„Pirmiausia turiu akcentuoti, kad savitarnos kasų tema yra daug spekuliacijų, ypač dažnai tai daro politikai.
Bet pirkėjai nori apsipirkti kuo pigiau, o būtent savitarnos kasos suteikia galimybę prekių savikainą gerokai sumažinti“, – sakė 163 parduotuves Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.
Pasak jo, jei staiga „Norfos“ prekybos tinkle neliktų savitarnos kasų, papildomai reikėtų priimti maždaug tūkstantį darbuotojų.
Jų atlyginimai arba gerokai padidintų prekių kainas, arba atlyginimams tektų sunaudoti visą uždirbamą pelną ir tai sustabdytų investicijas.
Bendrovė „Norfos mažmena“ kas mėnesį darbo užmokesčiui ir mokesčiams skiria apie 7–8 mln. eurų. Tai sudaro daugiau kaip 9 proc. bendros apyvartos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), vadinasi, nuo kiekvieno gauto euro už parduotą prekę (be PVM) darbo užmokesčiui šiuo metu atitenka apie 9 centus.
Pasak D.Dundulio, dabar bendrovėje „Norfos mažmena“ dirba apie 3,6 tūkst. žmonių. Jei visas šiuo metu tinklo parduotuvėse esančias savitarnos kasas tektų pakeisti įprastomis, į darbą reikėtų priimti dar apie 900–1000 žmonių, o darbo užmokesčiui papildomai skirti 1,5–2 mln. eurų. Tam prekių kainas reikėtų padidinti vidutiniškai 2–3 proc., arba apie 3 euro centus.
Vietoj žmogaus – technologijos
„Vidutiniškai 2–3 proc., arba 3 euro centais, padidinta kiekvienos prekės kaina mažmeninėje prekyboje sudarytų labai dideles pinigų sumas, – teigė D.Dundulis. – Pats prekybos tinklas tokio kainų augimo negalėtų padengti.
Pavyzdžiui, „Norfos“ grynasis pelnas pastaraisiais metais sudarė apie 2,3–2,5 proc., vadinasi, tektų dirbti nuostolingai, o tai galiausiai nulemtų įmonės bankrotą.“
Pasak D.Dundulio, auganti konkurencija, siekis mažinti ar bent nedidinti prekių kainų skatina vis daugiau paslaugų suteikti tokiu būdu, kad klientai patys galėtų apsitarnauti.
Pavyzdžiui, retai kada prireikia žmonėms eiti į banką vien tam, kad jame įdėtų pinigus į savo sąskaitą arba jų išsiimtų. Daug paprasčiau juk yra naudotis bankomatais.
„Būtina suprasti ir tai, kad kasininko darbas yra sunkus, alinantis, reikalaujantis nuolatinio dėmesio, ir vis mažiau žmonių sutinka jį dirbti.
Pamažu visus tokius sunkius darbus pakeis modernios technologijos. Žmonės – protingi ir kūrybingi, netrunka sugalvoti, kaip ir kur jas pritaikyti, kad gyvenimas palengvėtų“, – svarstė D.Dundulis.
Savitarnos kasų privalumai
Pasak D.Dundulio, savitarnos kasos turi daug privalumų. „Pasitaiko situacijų, kai įprastinėje kasoje nėra kasininko tuo metu, kai susiburia daug pirkėjų. Jų srauto gali tinkamai nenumatyti parduotuvės vadovai ar tiesiog nesuplanuoti, kiek tam tikru laiku turi dirbti kasininkų. Galiausiai darbuotojai suserga, atostogauja, suserga jų vaikai, tad būna dienų, kai parduotuvėse apskritai dirba mažiau darbuotojų.
Įprastos kasos gali neveikti ir dėl įvairių kitų priežasčių, o tai sukelia didelių nepatogumų pirkėjams, – aiškino „Norfos“ vadovas. – Tačiau mūsų ilgametė patirtis liudija, kad parduotuvėje įrengus tinkamą savitarnos kasų skaičių ties jomis niekada nenutįsta pirkėjų eilės. Nes visos išvardintos problemos, susijusios su kasininkais, savitarnos kasose paprasčiausiai neegzistuoja. Jos gali nebent sugesti, nors realiai tai atsitinka ypač retai.“
D.Dundulis atkreipė dėmesį ir į tai, kad savitarnos kasos labai gerai padeda suvaldyti padidėjusius pirkėjų srautus.
Tai puikiai regima prieššventinės prekybos metu, jei netoli mokykla, užplūdus moksleiviams per pertraukas tarp pamokų, arba tada, kai per pietų pertrauką apsipirkti ateina biurų darbuotojai.
„Žmonės yra linkę naudotis pažangiomis technologijomis, o savitarnos kasos – dabarties progreso išraiška. Manyčiau, kad taip pat spėriai, kaip dabar savitarnos kasos keičia įprastas kasas, ateityje neliks ir pačių savitarnos kasų. Jas regiu kaip tarpinį variantą kelyje į apsipirkimą visiškai be kasų. Netruks ateiti laikas, kai žmonės prekybos salėje pirkinius susikraus į krepšelį, o į jį dedamų prekių kaina bus nuskaityta automatiškai ir sumokėta automatiškai išeinant iš parduotuvės, – teigė D.Dundulis. – Tie, kurie svarsto, kad reikėtų grąžinti kasininkus į kasas, siekia neigti progresą ir grįžti į praeitį, o to padaryti neįmanoma.“
Švenčionėlių eksperimentas
Anot D.Dundulio, pirmosiomis savitarnos kasomis didžiosiose „Norfos“ parduotuvėse pirkėjai pradėjo naudotis maždaug prieš dešimtmetį. Šiuo metu „Norfos“ tinklo parduotuvėse jų yra apie tūkstantį.
„Pirmųjų savitarnos kasų nederėtų palyginti su dabartinėmis. Pastarosios yra ketvirtos kartos įrenginiai, daug modernesni, patogesni, patikimesni. Juos ir pirkėjai vertina gerokai palankiau“, – sakė D.Dundulis.
Pavyzdžiui, naujausiose kasose yra didesni ekranai, dvigubai padidintas plotas nuskenuotoms prekėms sudėti, gerokai tikslesnės svarstyklės, patikimiau veikia programinė įranga.
„Ši įranga nepriekaištingai „susikalba“ su kitomis mūsų naudojamomis informacinių technologijų programomis. Visa tai lemia, kad pirkėjai gali nuskenuoti kodus ir už prekes atsiskaityti daug sparčiau, jiems gerokai rečiau prireikia budinčio darbuotojo pagalbos“, – teigė pašnekovas.
Savitarnos kasos pastaruoju metu buvo diegiamos visose naujai statomose ar renovuojamose „Norfos“ parduotuvėse. Jų skaičius priklauso nuo parduotuvės dydžio, pavyzdžiui, po remonto vienoje mažiausių „Norfų“ Eišiškėse įrengta viena kasa, skirta kasininkui, ir dvi savitarnos kasos.
Savitarnos kasos darbuotojams suteikia galimybę dirbti daug racionaliau. Tarkim, ankstų rytą arba į parduotuvių darbo pabaigą į jas užsuka vos vienas kitas pirkėjas, tad darbuotojams nereikia sėdėti kasoje ir jų laukti – jie gali atlikti įvairius darbus prekybos salėje.
„Kadangi kasininkų reikia mažiau, netgi ir mažiausio formato „Norfos“ parduotuvėse darbuotojai gauna gana solidžias algas“, – pažymėjo D.Dundulis.
Pasak jo, „Norfos“ parduotuvėse, esančiose Trakuose, Gruzdžiuose (Šiaulių r.) ir Švenčionėliuose, eksperimento tvarka buvo įrengtos tik savitarnos kasos. Tiesa, po kurio laiko, pageidaujant pirkėjams, kuriems sudėtinga naudotis naujovėmis, tose parduotuvėse teko įrengti ir po vieną jiems įprastą kasą.
„Tačiau šiuo metu regime, kad Švenčionėlių parduotuvėje septyniose savitarnos kasose atsiskaitančių pirkėjų yra gerokai daugiau nei kitose panašaus dydžio parduotuvėse. Vadinasi, pirkėjams tos kasos patiko. Jie išmoko jomis naudotis, ir tai tapo įpročiu“, – teigė D.Dundulis.
Jis patikino, kad ir pats naudojasi tik savitarnos kasomis, nes jam tai seniai įprasta.