Šiukšliname kieme Šnipiškėse nutrenktų šešių maisto išvežiotojų krepšių nuotraukos pagaliau atkreipė tikrintojų dėmesį į higienos problemas. Ar tikrai pusryčiai ar pietūs iš tokių purvinų konteinerių saugūs?

Nors nusiskundimų dėl „Bolt“ ar „Wolt“ maisto išvežiotojų yra daug, kai kurios Vilniaus kavinės ir restoranai jau atsisako jų paslaugų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sukruto tik dabar, kai pirmadienį buvo paviešinti apetito nekeliantys vaizdai.

Juos Daugėliškio gatvės kieme užfiksavęs Šarūnas Budzinskas įsitikinęs: atvykėliams nė motais higiena. Vilnietis klausė: kaip žmonės, prisiliečiantys prie maisto, gali būti visiškai nekontroliuojami ir be jokios atsakomybės?

Į klausimą pagaliau atsakymo ieškos VMVT, kuri dėl pasirodžiusios informacijos kreipėsi į „Bolt“ ir „Wolt“ administracijas nurodydama pateikti išsamią informaciją, kaip visame maisto pristatymo procese užtikrinama higiena.

Važiavo pro šalį pas mamą

Š.Budzinskas pasakojo, kad numesti maisto išvežiotojų krepšiai rėžė akį: kaip tik praėjusį sekmadienį artėjo lietus, smarkus vėjas kieme nešiojo dulkes ir šiukšles.

[[ge:lrytas:lrytas:41986450]]

Todėl jis išsitraukė telefoną, o nuotraukas su pasipiktinimo laišku paskelbė viešai.

Daugėliškio gatve vilnietis važiuoja pas motiną. Jis žinojo, kad šalia įsikūrę atvykėliai. Nekėlė jie problemų nei mamai, nei jam. Grįžę po darbo numesdavo elektrinius dviračius sukiužusioje pašiūrėje ir skubėdavo namo.

Gyvena penki jaunuoliai

Krepšius kieme numetę maisto išvežiotojai gyvena medinėje troboje. Tvora aplink ją išlūžusi, pašto dėžutės nukritusios ant žemės.

Tiesa, jau kitą dieną krepšius atvykėliai susirinko, tik vienas liko gulėti sandėlyje. Apsilankius „Sostinės“ žurnalistams viduje degė šviesa. Durų spyna išlaužta, pabeldus į jas teko palaukti.

Pagaliau pasirodė Zavi. Dvidešimtmetis jaunuolis sakė esąs iš Bangladešo, iš šios šalies atvykę ir jo draugai. Iš koridoriaus žvelgė dar kelios poros smalsių akių, bet niekas neišdrįso prisiartinti pakalbėti.

[[ge:lrytas:lrytas:42090909]][[ge:lrytas:lrytas:42148662]][[ge:lrytas:lrytas:42215121]]

Zavi tikino, kad troboje gyvena penki jaunuoliai, jis pats Lietuvoje keturi ar penki mėnesiai. Sakė esąs studentas, todėl dirba ne visą darbo dieną, nes studijuoja Socialinių mokslų kolegijoje.

Lietuviškai – nė žodžio

Zavi aiškino, kad prieš mėnesį pradėjo lankyti ir lietuvių kalbos pamokas, o vasarą planuoja laikyti egzaminą. Tačiau paklausus, ar daug lietuviškų žodžių jau išmokęs, Zavi papurtė galvą: ne, dar žinios per silpnos, nors valstybinę kalbą ir maisto išvežiotojams privalu mokėti nuo sausio 1-osios.

Pasukus kalbą apie švarą Bangladešo pilietis ėmė apskritai pasakoti apie gyvenimą Vilniuje. Už namo nuomą penki atvykėliai moka 650 eurų, o uždirba nuo 900 iki 1500 eurų.

Tačiau pasitaiko mėnesių, kai pajamos siekia ir 200–600 eurų, – priklauso nuo to, kaip pavyksta suderinti studijas su darbu.

Turi pranešti vartotojai

Zavi ir jo draugams teks pasiaiškinti, kodėl mėto krepšius kieme, nes VMVT pradėjo tyrimą dėl galimų higienos pažeidimų naudojantis „Bolt“ ir „Wolt“ platformomis.

„Įvertinus aplinkybes ir tyrimo metu nustačius pažeidimų bus taikomos teisės aktuose numatytos poveikio priemonės“, – įspėjo VMVT.

Anot tarnybos, išvežiotojai privalo laikytis higienos reikalavimų pristatydami maistą, o už saugų maisto paruošimą ir supakavimą atsakingos maitinimo įstaigos.

„Vartotojai yra pirmieji, kurie gali pranešti apie pastebimus pažeidimus – išsiliejusį, sugadintą ar akivaizdžiai netinkamos kokybės maistą, nešvarius krepšius.

Tokius atvejus svarbu užfiksuoti nuotraukomis ar vaizdo įrašu.

Pirmiausia rekomenduojame informuoti kurjerių paslaugas teikiančias įmones, kad jos galėtų operatyviai sureaguoti ir identifikuoti netvarkingą darbuotoją“, – mokė VMVT.

2025 metais VMVT sulaukė 54 vartotojų pranešimų dėl maisto pristatymo į namus, daugiausia Vilniuje ir Kaune. Šiemet tokių pranešimų jau gauta 25.

[[ge:lrytas:lrytas:42243561]]

Įrengtos valymo stotelės

Anot „Bolt Food“ generalinio direktoriaus Lietuvoje Lauryno Pamparo, maisto pristatymo platforma yra pasirengusi bendradarbiauti su VMVT jai vykdant tyrimą.

L.Pamparas teisinosi, kad nėra informacijos, galinčios padėti identifikuoti, ar kieme numesti krepšiai buvo naudojami aktyviai su platforma bendradarbiaujančių kurjerių.

„Maisto pristatymo krepšys yra kurjerio nuosavybė, tad gali būti naudojamas ir asmens, nevykdančio ar nebevykdančio pristatymo veiklos per platformą „Bolt Food“, – teigė L.Pamparas.

Pradėdami vykdyti individualią veiklą per „Bolt Food“ platformą kurjeriai įsipareigoja laikytis platformos sąlygų, tarp jų – ir reikalavimų užtikrinti, kad patiekalai ir prekės būtų pristatomos saugios būklės, laikantis sveikatos ir maisto saugos principų.

Išvežiotojas prieš kiekvieną maisto pristatymą esą turi įsitikinti, kad naudojamas krepšys yra švarus, tvarkingas ir naudojamas taip, kad būtų išvengta maisto užteršimo bei užtikrinta maisto ir sveikatos sauga.

„Kurjeriams reguliariai primename higienos užtikrinimo svarbą ir būtinybę. Be to, „Bolt Market“ parduotuvėse esame įrengę krepšių valymo stoteles ir raginame nepriklausomus partnerius jomis pasinaudoti, reguliariai išvalyti ir dezinfekuoti maistui pristatyti naudojamus krepšius“, – pasakojo L.Pamparas.

„Bolt Food“ platforma paragino klientus po kiekvieno pristatymo palikti atsiliepimą apie pristatymo kokybę bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nutrauks bendradarbiavimą

„Wolt“ komunikacijos specialistė Baltijos šalims Akvilė Grašytė teigė, kad apie minimą atvejį platforma yra informuota. Įvertinus aplinkybes ir nustačius higienos normų ar standartų pažeidimus „Wolt“ gali nutraukti bendradarbiavimą su atitinkamais kurjeriais.

„Šiuo metu renkame papildomą informaciją ir tiksliname aplinkybes, įskaitant nuotraukose matomų pristatymo priemonių laikymo sąlygas, ir siekiame nustatyti su situacija susijusius asmenis“, – komentavo A.Grašytė.

[[ge:lrytas:lrytas:42243559]]

Visi su „Wolt“ bendradarbiaujantys kurjeriai pasirašydami sutartį įsipareigoja laikytis paslaugų teikimo sąlygų, kuriose numatyti ir užsakymų pristatymo kokybės bei maisto saugos standartai.

„Svarbu pabrėžti, kad kurjeriai su „Wolt“ bendradarbiauja individualios veiklos pagrindu ir patys atsako už naudojamų priemonių, įskaitant ir pristatymo krepšių, tinkamą priežiūrą.

Savo ruožtu mes užtikriname, kad kurjeriai su higienos ir maisto transportavimo reikalavimais, įskaitant valstybės institucijų nustatytas privalomas higienos taisykles, būtų supažindinami bendradarbiavimo pradžioje, o vėliau, ne rečiau nei kartą per ketvirtį, jiems apie tai reguliariai primename. Reaguodami į šią situaciją priminimus dar labiau suaktyvinome“, – teigė „Wolt“ atstovė.

Atsakomybė – kavinėms ir restoranams

Barai ir restoranai vis dažniau atsisako per pandemiją paplitusios maisto pristatymo į namus paslaugos. Mat kurjerių pristatomas maistas būna atšalęs, praradęs išvaizdą ar net išsiliejęs.

Klientai lieka nepatenkinti, rašo prastus atsiliepimus, o atsakomybė tenka viešojo maitinimo įstaigoms. Blogai ir tai, kad patekęs į plastikinę ar popierinę pakuotę maistas netenka apie 50 proc. savo vertės.

Be to, platformoms tenka atiduoti apie 33 proc. pajamų, o tai kavinėms ir restoranams – reikšminga suma.

Įpročius iš savo tėvynės atvykėliai perkėlė į Lietuvą: darbdaviai su jais ketina nutraukti santykius