Neįtikėtina, ką kartais užsimano apdrausti lietuviai: pageidavimai stulbina net visko mačiusias įmones

Dar keisčiau, kad kai kurios Lietuvos energetikos įmonės teiraujasi, ar jos gali būti apdraustos nuo nepakankamo saulės kiekio.

„Lietuvos draudimo“ standartizuotos rizikos skyriaus vadovas Andrius Gimbickas neslepia, kad iš klientų ne taip jau retai tenka išgirsti keistokų pageidavimų. Pasak jo, draudikai neįprastus apdraustus daiktus laiko objektais, pasižyminčiais didele ar kolekcine verte.

Tai gali būti prabangūs laikrodžiai, meno kūriniai, muzikos instrumentai, juvelyriniai dirbiniai, antikvariniai baldai ar įvairios kolekcijos, pavyzdžiui, vyno ar net „Lego“ dėlionės.

„Tokiems objektams paprastai negalima pritaikyti standartinių draudimo sąlygų, todėl jų rizika vertinama individualiai: atsižvelgiama į objekto vertę, saugojimo sąlygas ir apsaugos priemones, kitas aplinkybes“, – paaiškina A. Gimbickas.

Dėl šios priežasties, pašnekovo teigimu, draudimo įmoka taip pat nustatoma individualiai ir dažniausiai būna didesnė nei standartiškai draudžiamo turto, nes reikalinga papildoma apsauga ir išplėstos draudimo sąlygos.

„Kai kuriais atvejais objektų apdrausti apskritai negalime“, – priduria jis.

Tarp įsimintiniausių „Lietuvos draudimo“ draustų objektų – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas, kuris 2018 m. buvo eksponuotas Lietuvoje valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

Draudimo bendrovė „If“ taip pat turi neįprastų apdraustų daiktų sąrašą.

Jame – Vilniaus kalėdinė miesto eglė, kurią, kaip ir visą sostinės Kalėdų miestelį, įmonė draudžia jau daugiau nei dešimtmetį. Bendrovei taip pat teko drausti visus gegužės 23 d. vyksiančio Vilniaus pusmaratonio bėgikus. Juos draudžia nuo nelaimingų atsitikimų bėgimo metu.

Draudimo kompanijai Latvijoje yra tekę apdrausti ir Rygos zoologijos sodą.

„Taip pat turime ir įdomesnių civilinės atsakomybės draudimo atvejų, susijusių su renginiais ar nestandartinėmis profesijomis.

Pavyzdžiui, koncertinis pasirodymas medyje, į salą gabentas fortepijonas ar prie cirko lubų pritvirtintas „Porsche“. Tarp nestandartinių profesijų kolegos Latvijoje minėjo arklio masažuotojo civilinės atsakomybės draudimą“, – teigia bendrovės „If“ atstovai.

Į išskirtinius tiek privačių, tiek verslo klientų poreikius „If“ draudimo specialistai sako žiūrintys individualiai.

„Net jei tai žmogui itin brangi vinilų kolekcija (kurią esame apdraudę kartu su būstu) ar kitas nestandartinis turtas. Draudimo kaina visuomet nustatoma individualiai, įvertinus konkrečią riziką ir kitas aplinkybes“, – tikslių įkainių nepanoro įvertinti draudimo įmonė. Jų nenurodė ir kitos naujienų portalo kalbintos draudimo kompanijos.

Draudimo bendrovės ERGO Gyventojų turto draudimo portfelio valdytoja Inga Žvirblytė taip pat atvirauja, kad jų praktikoje netrūksta atvejų, kai klientai kreipiasi dėl iš pirmo žvilgsnio itin neįprastų ar netikėtų objektų.

Anot I. Žvirblytės, pastaruoju metu teko vertinti tokį turtą, kaip apie 3000 vienetų vinilo plokštelių kolekciją, šimtus trofėjų – gyvūnų ragų kolekciją, medicininį mikroskopą, arfą ar net kiemo trinkeles.

„Esame draudę ir dar originalesnius objektus – jauno miško medelius, penkias tonas smėlio, pėsčiųjų takus su inžineriniais tinklais, Kalėdų eglutę nuo vėjo ar net Lietuvos atstovus „Eurovizijoje“ nuo nepatekimo į finalą.

Taip pat sulaukiame paklausimų apdrausti saulės energetikos įmones nuo nepakankamo saulės kiekio ar itin specifines kolekcijas – nuo senovinių žemėlapių, baldų, pypkių iki lygintuvų ar net dantų“, – išties neįprastus klientų pageidavimus vardija ERGO atstovė.

Pasiteiravus, kokios draudimo įmokos taikomos apraudžiant minėtus objektus, I. Žvirblytė paaiškina, kad nepriklausomai nuo to, kiek neįprastas yra turtas, galioja tie patys esminiai principai – svarbiausia aiškiai nustatyti jo vertę ir įvertinti rizikas.

„Pavyzdžiui, draudžiant juvelyriką ar kitus itin vertingus daiktus, dažnai būtina turėti seifą, o meno kūriniams – jų įsigijimo ir vertės nustatymo dokumentus. Taip pat gali būti reikalingos apsaugos ar priešgaisrinės signalizacijos, tikslūs draudžiamų objektų sąrašai. Tai padeda užtikrinti, kad įvykus žalai nekiltų ginčų dėl draudimo sumos ar objekto vertės“, – dėsto I. Žvirblytė.

ERGO Gyventojų turto draudimo portfelio valdytoja tęsia, jog pasitaiko ir situacijų, kai drausti turtą atsisakoma. Dažniausiai tai susiję su nepakankamu turto saugumu ar neįmanomu jo vertės pagrindimu.

„Pavyzdžiui, kai brangūs papuošalai laikomi be seifo ar signalizacijos, kai neturima jokių dokumentų, patvirtinančių jų vertę, ar kai itin vertingas daiktas laikomas akivaizdžiai netinkamomis sąlygomis.

Taip pat iššūkių kelia emociškai brangūs, bet objektyviai sunkiai įkainojami daiktai – paveldėti baldai, senoviniai buities prietaisai ar įvairios kolekcijos, kurių vertė klientui gali būti didžiulė, tačiau rinkoje – sunkiai apibrėžiama“, – tvirtina I. Žvirblytė pridurdama, kad tokiais atvejais svarbiausia rasti balansą tarp subjektyvios vertės ir objektyvių draudimo kriterijų.