Apie tokias pramonės verslo atstovo prognozes „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjosi Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, bei Rokas Masiulis, buvęs energetikos ministras ir energetikos įmonių vadovas.
Pastarasis neatmetė, kad trumpalaikių įvykių gali būti visokių, tačiau siūlė pasimokyti iš istorijos.
„Pasižiūrėkime, kas buvo po didžiosios 1973 metų krizės, kai arabų šalys nustojo pardavinėti naftą. Tai buvo labai rimtas sukrėtimas. Bet po to pasaulis pasikeitė.
E. Macronas prakalbo apie vienintelį sprendimą dėl Hormūzo sąsiaurio: „Operacijos modelis neatrodo aiškus“
Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje 2022 m. kilo didžiulė krizė, kai pašoko kainos. Kol kas mes to nematome, todėl nelyginčiau dabartinės situacijos su tomis dviem praėjusiomis krizėmis“, – komentavo R. Masiulis.
Jis įžvelgė teigiamų pokyčių. „Jau trečią kartą patvirtinama, kad tai, ką Lietuva darė visą laiką – siekė energetinės nepriklausomybės – teisingas žingsnis. Dabar visos šalys apie tai kalba. Skaičiau ir amerikiečių spaudoje – jie sako tą patį: atsinaujinanti energetika dabar svarbi ne tik dėl ekologijos ar įsipareigojimų, bet ir dėl energetinio saugumo.
Susiję straipsniai
Manau, šis trečias skambutis bus visiems labai rimtas ir taps dar vienu postūmiu atsinaujinančiai energetikai. Pažiūrėkite, kaip tobulinamos baterijos. Jei anksčiau kalbėjome apie vienos valandos baterijas, dabar spaudoje mačiau pirmuosius projektus, kur kalbama net apie 100 valandų baterijas“, – kalbėjo R. Masiulis.
Tiesa, trumpuoju laikotarpiu problemų yra – naftos kiekis, kuris keliaudavo per Hormuzo sąsiaurį, nėra visiškai kompensuojamas. Suskystintųjų dujų tiekimą nemaža dalimi bando padengti amerikiečiai. Todėl realu tikėtis, kad anksčiau ar vėliau rinka prisitaikys, o galiausiai poveikis bus teigiamas.
N. Mačiulis įsitikinęs, kad gyvename aukso amžiuje. Tą jis teigia remdamasis pirmojo ketvirčio ekonomikos duomenimis: mažmenine prekyba, pramonės spurtu ir kitais rodikliais. Ir tai, kaip pabrėžė ekonomistas, rodikliai, kurie fiksuoti dar nepradėjus leisti pensijų lėšas, nes tai atsispindės tik balandžio mėnesio statistikoje.
„Vertinant pramonės pasitikėjimo rodiklius, eksporto užsakymų lygius, nėra jokių krizės užuominų. Iš to, ką matome dabar, Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet turėtų augti bent 3 procentais. Tai apie kokią krizę kalbame?
Be jokios abejonės, galime nupiešti ir neigiamus ateities variantus: Hormuzo sąsiauris gali likti uždarytas, gali suaktyvėti kariniai veiksmai, naftos kaina gali pakilti iki 200 dolerių už barelį, JAV gali apriboti savo gamtinių dujų ar naftos eksportą, siekdamos suvaldyti kainų augimą vidaus rinkoje.
Alternatyvių baisių scenarijų tikrai gali būti, bet ar jie šiuo metu labiausiai tikėtini? Tikrai ne“, – įsitikinęs ekonomistas.
Kad nieko tragiško nereikia laukti, pasak N. Mačiulio, rodo ir ateities sandoriai: tiek naftos, tiek gamtinių dujų kainos šiuo metu yra maždaug to paties lygio kaip prieš metus.
„Taip, dar nematėme viso poveikio per tiekimo grandines, bet net ir artima 2022 m. situacija buvo nepalyginamai blogesnė. Ir čia naftos kaina nėra svarbiausia dedamoji – tuo metu gamtinės dujos buvo 5–6 kartus brangesnės, o elektra kai kuriais laikotarpiais buvo pabrangusi beveik 10 kartų labiau nei dabar“, – skaičiavo N. Mačiulis.
Jo teigimu, per tą laikotarpį mes labai gerai prisitaikėme: anksčiau buvome labai priklausomi nuo importuojamų energijos išteklių, o dabar apie 60 proc. visos elektros suvartojimo pagaminama Lietuvoje iš atsinaujinančios energetikos šaltinių.
Kai kuriais laikotarpiais dar tenka ją importuoti arba pasigaminti iš suskystintų gamtinių dujų, todėl svyravimų gali būti. Tačiau daug pasako vien tai, kad 2022 m. Lietuva turėjo apie 2 GW instaliuotos atsinaujinančios energijos pajėgumų, o dabar turime apie 7 GW. Jokia kita šalis šiame regione taip nepadidino savo energetinės nepriklausomybės.
„Dėl to ir nematome didesnių problemų – pažiūrėkite į elektros, dujų kainą: viskas atrodo puikiai.
Žinoma, visada galima sugalvoti įvairių scenarijų, bet kol kas jie labiau vaizduotės, o ne realių aplinkybių vaisius“, – įsitikinęs „Swedbank“ ekonomistas.
T. Povilauskas taip pat buvo griežtas: „Sakyčiau, kad tiesiog reikia atsargiau rinktis žodžius. Pats žodis „krizė“, kalbant apie tai, kas dar tik gali įvykti, yra gana stiprus.“
Tačiau ekonomistas sutinka, kad reikia galvoti apie galimus padarinius, „nes jie atšliaužia.“
Pirmiausia – per didesnes žaliavų ir medžiagų kainas, kadangi iš naftos gaminama daugybė produktų. Jau girdėti, kad, pavyzdžiui, drabužių gamintojai, tokie kaip „Zara“ ar H&M, planuodami kitų metų kolekcijas, numato didesnes kainas.
Pramonė taip pat kalba apie didėjantį apyvartinių lėšų poreikį – plastikus perkančios įmonės už juos jau dabar moka daugiau. Be to, reikia ruoštis ir žiemai – pildyti dujų saugyklą Inčukalnyje.
Tačiau T. Povilauskas atkreipė dėmesį: gamtinių dujų kaina šiuo metu yra apie 45 eurus už megavatvalandę, o ne 150, kaip buvo anksčiau.
R. Masiulis kalbėjo apie tai, kad saugyklų situacija tikrai nėra paprasta – visos jos Europoje šiuo metu pustuštės. Prognozuojama, kad iki lapkričio jos gali nepasiekti 90 proc. užpildymo lygio. Europoje reikalavimai jau šiek tiek sumažinti – nebūtina pasiekti būtent 90 proc. ribos. Praėjusią žiemą saugyklos buvo užpildytos maždaug 85 proc., tačiau to visiškai pakako, nors žiema buvo gana šalta.
„Iš esmės nėra gero laiko pildyti saugyklas – jas tiesiog reikia pildyti“, – komentavo R. Masiulis.
N. Mačiulio žiniomis, degalų rezervų užteks iki liepos vidurio, o Pietryčių Azijoje jau taikomos griežtos priemonės: ribojamas judėjimas, skatinamas nuotolinis darbas, netgi įvedamos taisyklės, kada galima vairuoti.
Lietuvoje tokio fizinio trūkumo nėra. „Orlen Lietuva“ didžiąją dalį naftos perka iš Šiaurės jūros regiono – Norvegijos, Jungtinės Karalystės, šiek tiek iš JAV, iš Saudo Arabijos nafta keliauja per Raudonąją jūrą, kur srautas nesustojęs. Be to, Mažeikių rajone gaminamas ir aviacinis kuras.
„Lietuva šiuo metu labai dėkingoje padėtyje, – vertino ekonomistas. – Palyginus su 2022 m., kai visa Europa buvo labai nepatogiuose spąstuose, dabar viskas gerai. Didžiausia rizika šiuo metu – Donaldo Trumpo neprognozuojamumas. Jis juda nuo vienos krizės prie kitos.
Bet manau, kad JAV labai suinteresuota, kad kuo greičiau baigtųsi krizė Artimuosiuose Rytuose: JAV artėja vidurio kadencijos rinkimai, o esant tokioms naftos ir dujų kainoms jie respublikonams nebūtų palankūs.“
N. Mačiulis sutiko: rizikų yra, apie tai reikia galvoti. Tačiau pasirengimas krizei turėtų remtis tuo, kokius rezervus valstybė turi, kam juos galėtų panaudoti, o ne tiesiog mesti pinigus tam, kas paprašo.
Kad Lietuva energetiškai geroje padėtyje, mano ir R. Masiulis. Dar daugiau užtikrintumo suteiktų baigti jau suplanuoti projektai ir padidinti atsinaujinančios energetikos – saulės ir vėjo elektrinių – pajėgumai iki maždaug 8 GW. Be to, privalome išlaikyti visą Elektrėnų kompleksą, kiek galima atnaujinti kitas dujines elektrines. Neatmestina, kad kai kuriuose taškuose Lietuvoje turėtume statyti rezervinius generatorius.