Panašu, kad vienas kitas laivas galėjo būti pravestas per Hormuzo sąsiaurį, tačiau masinio judėjimo nematyti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada, kad naftos kaina kris, tačiau net į jo pranešimus akcijų rinkos ir naftos kainos reaguoja vangiai – skirtingai nei karo pradžioje, kai kiekvienas D. Trumpo įrašas sukeldavo pokyčius rinkose.

„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie tai kalbėjo Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas, o buvęs Lietuvos kariuomenės jūrų pajėgų vadas, flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas aiškino, kodėl nėra taip paprasta Hormuzo sąsiaurį padaryti vėl tinkamu laivybai.

K. Macijauskas esamą padėtį turi su kuo palyginti: prieš kurį laiką toje pačioje vietoje buvo susiklosčiusi tokia pat situaciją, tik be amerikiečių į ją buvo įtraukti dar ir britai. Tąkart kvietė prisijungti ir Lietuvą, todėl skaičiuota, kiek tai kainuotų. Susidarė nemenka suma.

[[ge:lrytas:lrytas:42316631]]

Kaip aiškino laidos dalyvis, jūra ten šilta, todėl reikia pasiruošti – laivus būtina pritaikyti prie to klimato sąlygų. Pavyzdžiui, varikliams reikia papildomo aušinimo.

„Mūsų laivai – britiški, statyti šiaurės platumoms – Šiaurės, Baltijos jūroms. Tuomet nusprendėme, kad mums patogiau siųsti atskirą narų išminuotojų grupę, tačiau tąkart viskas išsisprendė ir be to.

[[ge:lrytas:lrytas:42235206]][[ge:lrytas:lrytas:42226589]][[ge:lrytas:lrytas:42294224]]

Dabartinė situacija daug sudėtingesnė: vandenyje dronai, minos“, – vertino K. Macijauskas.

Ieškant sprogmenų, jūra dalijama kvadratais, skaičiuojama išminavimo tikimybė. Kuo didesnė tikimybė, kad yra minų, tuo daugiau laiko ir pastangų reikia tam tikrai vietai patikrinti.

Anot buvusio Lietuvos kariuomenės jūrų pajėgų vado, minų paieška nėra paprasta – daug kas priklauso nuo tėkmės, dugno būklės ir jo tipo, taip pat nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, minos būna maskuojos – padaro kas panašias į akmenis.

Be to, dabar naudojamos ir naujos priemonės – pavyzdžiui, povandeniniai dronai, kurie į išminuotą teritoriją gali vėl atgabenti minas.

„Išminavimas nėra greitas procesas, per kelias savaites tokio sąsiaurio dugno neišvalysi. Tai mėnesių klausimas.

Laivus būtina saugoti, juos reikia logistiškai aprūpinti. Žmonės irgi negali dirbti kaip robotai – ypač karštyje. Labai svarbus operatorių paruošimas. Jie kaip daktarai: turi tarp akmenų, nuskendusių inkarų ar kitų daiktų išskirti tą, ko reikia“, – kalbėjo K. Macijauskas.

Pasaulis laukia, kada vėl bus galima laivyba Hormuzo sąsiauriu – tai leistų sumažinti naftos kainą, kuri pastarosiomis dienomis sukasi apie 112–113 JAV dolerių už barelį.

Kitas laidos dalyvis R. Krušinskas atkreipė dėmesį į finansų rinkų indeksą S&P 500, kuris per pastarąjį mėnesį paaugo beveik 9 proc. Tai – augimas po kritimo, todėl galima sakyti, kad nuo vasario 28 d. rinkos atsigauna.

Vis dėlto, profesoriaus teigimu, ekonomikos analitikai iš autoritetingų JAV institucijų kalba apie padidėjusią riziką Hormuzo sąsiauryje bent iki rugpjūčio pabaigos ar rugsėjo pradžios.

Tai reiškia, kad įmonės, planuojančios veiklą, taip pat ir laivų draudimą, susiduria su didesnėmis rizikos premijomis kroviniams, kertantiems Hormuzo sąsiaurį: jei laivas su kroviniu vertas apie 100 mln., dabar jo draudimas gali kainuoti iki 5 mln., kai anksčiau tai būtų atsiėję apie 250 tūkstančių.

Tai veikia ir žaliavinės naftos kainą, nes šios išlaidos – transportavimo sąnaudos.

„Tačiau yra ir gera žinia. Panašu, kad žalios naftos kaina kol kas nekyla virš 120 JAV dolerių už barelį. Tai yra tam tikra riba, nuo kurios perdirbimo įmonės gali pradėti skaičiuoti, kiek galėtų brangti galutinis produktas“, – komentavo R. Krušinskas.

Laimei, ne itin kyla ir dujų kaina.

Tačiau yra ir kita medalio pusė – infliacija ir bendras kainų augimas. Šis poveikis nepasireiškia iš karto – jis, R. Krušinsko teigimu, visu pajėgumu smogs po kurio laiko.

„Atrodo, kad ateina laikotarpis, kurį galima vadinti ekonominiu šoku. Už nepadarytus namų darbus mokėsime brangiai. Tie namų darbai – tai mūsų konkurencingumas plačiąja prasme.

Europa palaipsniui praranda dalį savo ekonominės galios Azijos ir kitų regionų atžvilgiu. Tai susiję su aukštesnėmis sąnaudomis, technologiniu atsilikimu ir panašiais veiksniais.

Lietuvoje – tas pats. Jei mūsų produkcija brangsta, turime ieškoti būdų, kaip ją atpiginti. Dirbtinis intelektas, automatizacija – tie nepadaryti namų darbai. Laikas, kada reikėjo juos padaryti, jau praėjo“, – vertino profesorius.

[[ge:lrytas:lrytas:42318226]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Minos, dronai ir svilinantis karštis: paaiškino, kodėl naivu tikėtis, kad Hormuzas netrukus atsivers (1)