„Norfoje“ algos – didesnės, prekės – pigesnės

Statistika – iškalbinga, nors jos tenka luktelėti. Kokį vidutinį atlyginimą įmonės sumokėjo savo darbuotojams už kovą, „Sodra“ ir įmonių kreditingumo portalas rekvizitai.lt paskelbė tik balandžio pabaigoje.

Pasak bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinio direktoriaus Dainiaus Dundulio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) duomenys liudija, kad „Norfa“, iš penkių didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų mokėdama savo darbuotojams didžiausias algas, lyderiauja jau ne pirmus metus.

„Sodros“ duomenimis, prekybos tinklą „Norfa“ valdančioje įmonėje „Norfos mažmena“ visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana kovą sudarė 2057,92 euro.

Mediana yra patikimas rodiklis, liudijantis apie realų darbo užmokestį. Tai vidurinis skaičius statistiko duomenų rinkinyje, kuris reiškia, kad pusė visų darbuotojų uždirba mažiau nei mediana, o pusė – daugiau. Tad mediana yra mažiau jautri ekstremalioms reikšmėms – labai dideliems ar labai mažiems atlyginimams.

„Mūsų darbuotojų patirtis liudija, kad kuo daugiau darbų jie padaro, tuo didesnį gauna atlyginimą. Akivaizdu, kad darbuotojai į darbą ateina ne šiaip sau praleisti laiko. Jie stropiai dirba, nes žino, kad už tai bus sumokėta. Nenustatėme atlyginimų lubų – visiems yra sumokama už atliktą darbą“, – sakė D.Dundulis.

„Sodra“ yra įpareigojusi darbdavius skelbti ir papildomus duomenis apie atlygį. Tuomet, kai bendrovėje dirba daugiau kaip 20 žmonių, turi būti skelbiamas apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, duomenys: mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. kvantilis ir 75 proc. kvantilis.

Mažiausiai nuo „Norfos mažmenos“ darbuotojams mokamų atlyginimų atsiliko „Lidl“ tinklas. Jame kovo mediana sudarė 1913,76 euro – buvo maždaug 144 eurais, arba 7,5 proc., mažesnė nei „Norfos“ tinkle.

Kiti didieji mažmeninės prekybos tinklai nuo didžiausios atlyginimų medianos atsiliko gerokai daugiau. „Iki“ tinkle mediana kovą sudarė 1527,96 euro – tai 530 eurų, arba 35 proc., mažiau nei „Norfoje“. „Maximos“ tinkle mediana siekė 1512,48 euro – buvo 545 eurais, arba 36 proc., mažesnė už „Norfos“ medianą. „Rimi“ ji buvo mažesnė maždaug 627 eurais, arba 44 proc.

Pagal vadinamąjį 25 proc. kvantilį „Norfos“ darbuotojų atlyginimai dar labiau išsišoko. Kovą šis rodiklis joje sudarė 1702 eurus. „Lidl“ tinkle jis siekė 1474 eurus, „Maximoje“ – 1366 eurus, „Iki“ – 1318 eurų, „Rimi“ – 1292 eurus.

„Mūsų tinklo darbuotojų atlyginimai, palyginti su algomis, kurias moka kiti rinkos senbuviai – mažmeninės prekybos tinklai, yra visai kitoje kategorijoje – daug didesni“, – teigė D.Dundulis.

Balandžio pabaigoje portale vz.lt publikuotame straipsnyje buvo pateiktas visą ir ne visą kalendorinį mėnesį dirbusių darbuotojų medianos metinis pokytis. Nuo 2025-ųjų kovo iki šių metų kovo mediana labiausiai – 11,6 proc. – didėjo „Maximoje“. „Iki“ tinkle ji padidėjo 10,6 proc., „Lidl“ – 10,2 proc., „Norfoje“ – 8,6 proc., „Rimi“ – 7,1 proc.

Pasak D.Dundulio, tokiais tempais – po kelis procentinius punktus – didindami atlyginimus konkurentai esančios 35–44 proc. atskirties per artimiausius metus, tikėtina, neįstengtų įveikti.

„Gal nuskambės paradoksaliai, bet mums būtų geriau, jei konkurentai atlyginimais mus vytųsi sparčiau. Tuomet būtų galima apskritai mažmeninės prekybos darbuotojų atlyginimus pakelti į aukštesnį lygį ir mes taip stipriai nebeišsišoktume. O kol kas rinkoje yra susidariusios nevienodos konkurencinės sąlygos“, – teigė „Norfos“ vadovas.

Analizuodamas „Sodros“ pateiktą informaciją D.Dundulis atkreipė dėmesį ir į 75 proc. kvantilį. Pastarasis rodiklis padeda suvokti, kad įmonėse tam tikras pareigas einantiems darbuotojams mokamas išskirtinis darbo užmokestis.

„Sodros“ duomenimis, didžiausias visą kovo mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų standartinis nuokrypis buvo „Lidl“ tinkle, jame 75 proc. kvantilis buvo didžiausias – sudarė 2732 eurus.

„Iki“ standartinis nuokrypis buvo beveik 1378 eurai, „Rimi“ – kone 1044 eurai, „Maximoje“ – apie 977 eurus, „Norfoje“ – 812 eurų.

„Tokį rodiklį galime pasiekti dėl kelių priežasčių. Viena jų, „Norfos mažmenos“ biure, palyginti su konkurentais, dirba labai mažai administracijos darbuotojų. Antra, „Sodros“ duomenys rodo, kad pas mus įvairių grandžių darbuotojų atlyginimai skiriasi gerokai mažiau nei kituose didžiuosiuose mažmeninės prekybos tinkluose“, – atkreipė dėmesį D.Dundulis.

Pasak jo, apskritai, kai „Sodra“ ėmė viešinti įmonių mokamų atlyginimų duomenis, baigėsi ir spekuliacijos dėl jų dydžio.

Pasak D.Dundulio, tolesnis inovacijų diegimas, pasitelktos modernesnės ir darbą našiau padedančios atlikti technologijos bei nauja įranga sudarys galimybes ir šiemet bent 4–8 proc. padidinti „Norfos“ darbuotojų algas.

„Neskriausdami pirkėjų – nedidindami parduodamų prekių kainų atlyginimus paauginti galime tik didindami darbo našumą.

Pavyzdžiui, palyginę 2025-ųjų balandžio prekių krepšelio kainą su šiųmečiu balandžiu regime, kad jis atpigo 0,85 proc. Taigi prekes parduodame pigiau nei pernai, nors atlyginimus padidinome beveik 9 proc.

Tai padaryti galėjome tik didindami darbo našumą – per tą patį laiką tiek pat žmonių atliko daugiau darbų.

Taip tik atrodo, kad algas moka darbdavys. Iš tiesų jas užsidirba kiekvienas darbuotojas, ir jis tai pajunta: kuo efektyviau atlieka darbą, tuo daugiau ir užsidirba. Tai – privaloma formulė“, – teigė „Norfos“ vadovas.

Pasak jo, norint nuolat didinti efektyvumą reikia ir kiekvienos parduotuvės vadovo kūrybingumo, kiekvieno darbuotojo sąžiningumo ir tinkamo požiūrio į savo atliekamas pareigas.

„Yra keletas pastarųjų metų sprendimų, kurie labiausiai didino mūsų veiklos efektyvumą. Pirmiausia tai savitarnos kasos. Mūsų tinklo parduotuvėse jų jau yra kone 900, arba dvigubai daugiau nei įprastų kasų, kuriose dirba kasininkai.

Savitarnos kasos suteikė galimybę darbuotojams dirbti kelis kartus efektyviau. Tose tinklo parduotuvėse, kur yra pakankamas skaičius savitarnos kasų, paprastai atlyginimai yra didesni“, – sakė D.Dundulis.

Kitas svarbus sprendimas – parduotuvės apyvartą atitinkantis lentynų skaičius. Jų reikia tiek, kad darbuotojai į jas prekybos salėse galėtų sudėti visas naujai gautas prekes ir jų nereikėtų sandėliuoti parduotuvės pagalbinėse patalpose. Tokiu būdu nešvaistoma laiko prekėms sukrauti į sandėlius, po to – joms išgabenti į sales.

Savo ruožtu planuojama rudenį „Norfos“ tinklą aprūpinti didelėmis šaldymo spintomis, į kurias bus sudedami visi į parduotuvę pristatyti šaldyti produktai, taigi ir jų nebereikės sandėliuoti.

„Prekių iškrovimas paspartėja naudojant ir specialius makulatūrai skirtus konteinerius. Išdėliodami prekes darbuotojai į juos sumeta visas pakuotes. Po to konteineriai įstumiami į presą, kuris makulatūrą suslegia“, – apie dar vieną priemonę darbo efektyvumui didinti užsiminė D.Dundulis.

Pasak jo, efektyvumą smarkiai padidina pirmadieninis šviežių vaisių ir daržovių, rūkytos ir šviežios žuvies ant ledo išpardavimas už pusę kainos. Taip pat ir sezoninių prekių išpardavimo akcijos. Darbuotojams daug paprasčiau naujoms prekėms paruošti ištuštėjusias lentynas. Jiems nereikia surinkti neparduotų prekių, jų vežioti, sandėliuoti.

„Norfos“ tinklo parduotuvėse atlyginimai gali skirtis, nes algoms įtaką daro kiekvieno darbuotojo ir visos parduotuvės veiklos efektyvumas.

Ir pats D.Dundulis, ir regionų vadovai siekia išsiaiškinti efektyviausiai dirbančių parduotuvių sėkmės formules ir jomis pasidalinti su kolegomis.

„Kurį laiką stebint darbą parduotuvėje galima pamatyti, kur iš– švaistomas laikas, kaip ir kodėl tą patį darbą kitoje parduotuvėje kolegos atlieka daug veiksmingiau.

Iškraunant atgabentas prekes yra daug niuansų, kurie daro įtaką efektyvumui ir uždarbiui, o štai dirbančiųjų kasose gebėjimus galima apskaičiuoti net sekundžių tikslumu“, – sakė D.Dundulis.

Pasak jo, kai kurie darbuotojai, siekdami aukštos kvalifikacijos, tam skiria daug laiko, todėl jie ir uždirba gerokai daugiau.

Įprasta, kad daugiausia uždirba ypač gerai savo profesiją įvaldę mėsos išpjaustytojai, nuo jų nedaug atsilieka sumaniausios kasininkės ir vitrinų darbuotojos.

Mažiau kompetencijų turintys darbuotojai, pavyzdžiui, krovėjai, kuriuos apmokyti pakanka keleto dienų, uždirba kiek mažiau.

„Norfos“ vadovas pajuokavo, kad nuo pat bendrovės „Norfos mažmena“ veiklos pradžios, taigi kone tris dešimtmečius, jis girdi tuos pačius darbdavių skundus: „Darbuotojų trūksta.“

„Mes šios problemos nejuntame, matyt, todėl, kad efektyviausiai dirbantiems žmonėms mokami dideli atlyginimai. Tiesa, idealių darbuotojų rasti sunku, bet ir mes patys nesame idealūs“, – užsiminė „Norfos“ vadovas.

D.Dundulis nestokoja sumanymų, kaip tobulinti veiklą, kad žmonės galėtų dirbti lengviau ir našiau, o daugelio parduodamų prekių kainos „Norfoje“ ir toliau būtų vienos mažiausių.

„Jeigu tik neįvyks ko nors ekstremalaus, šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai leidžia prognozuoti, kad mūsų kolektyvui ir toliau pavyks didinti veiklos efektyvumą įdiegus naujas technologijas.

Tai suteiks galimybę darbuotojams per metus atlyginimą pasididinti apie 8 proc. ir toliau išlaikyti solidų darbo užmokesčio atotrūkį nuo konkurentų.

Atlyginimų augimui įtaką daro tai, kaip sumaniai vadovauja visų grandžių vadovai ir kaip savo darbą atlieka kiekvienas parduotuvės darbuotojas. Darbdavys tik išmoka tai, ką žmonės sugeba užsidirbti“, – patikino D.Dundulis.

Lietuvoje veikia 163 „Norfos“ tinklo parduotuvės, kuriose dirba apie 3600 darbuotojų.