Per metus naujos statybos būstų kainos Vilniuje išaugo beveik 11 procentų. Didžiausias augimas – Naujininkų rajone.

Brangiausiais sostinės rajonais pirmąjį šių metų ketvirtį išliko Senamiestis, kur vidutinė kaina siekė 7 tūkst. 60 eurų už kvadratinį metrą, taip pat Žvėrynas (6 tūkst. 565 eurai už kv. metrą) ir Užupis (5 tūkst. 808 eurai už kv. metrą).

O mažiausios naujos statybos būstų kainos fiksuotos Naujojoje Vilnioje, kur vidutinė kaina siekė 2 tūkst. 683 eurus už kv. metrą, Lazdynėliuose (2 tūkst. 960 eurų už kv. metrą) bei Bajoruose (3,2 tūkst. eurų už kv. metrą).

Naujos statybos butų kainos pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo beveik visame mieste – 23-uose iš 27 Vilniaus rajonų.

[[ge:lrytas:lrytas:31462203]]

Šių metų pradžioje būsto kainos buvo apie 10,6 proc. didesnės nei prieš metus, o didžiausias augimas fiksuotas ekonominės klasės segmente.

Per pastaruosius 12 mėnesių didžiausias kainų augimas fiksuotas Naujininkuose (42 proc.), Naujojoje Vilnioje (38 proc.) ir Šeškinėje (30 proc.).

[[ge:lrytas:lrytas:41653461]][[ge:lrytas:lrytas:41898750]][[ge:lrytas:lrytas:41986147]][[ge:lrytas:lrytas:42247102]]

Tuo metu vidutinė kaina mažėjo Lazdynėliuose (-15 proc.), Lazdynuose (-9 proc.) ir Antakalnyje (-5 proc.).

„Kainą Naujininkuose šiais metais iš esmės iškėlė vienas nekilnojamojo turto projektas, o Naujojoje Vilnioje – keli ties rajono riba esantys projektai. Svarbu pabrėžti, kad šie rajonai apskritai staiga tikrai tiek daug nepabrango“, – sakė bendrovės „EIKA Development“ Plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra.

Skaičiuojama, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje iš viso parduota daugiau nei 1,6 tūkst. butų, o daugiausia pirkėjų dėmesio sulaukė Justiniškių rajonas, kuriame per šį laikotarpį buvo įsigyti 186 butai.

Antrąją vietą pagal butų pardavimą užėmė Visoriai (156 butai), o trečiąją – Pašilaičiai ir Perkūnkiemis (119 butų).

Tuo metu didžiausia pasiūla fiksuota Pašilaičiuose ir Perkūnkiemyje (672 butai), taip pat Lazdynuose (346 butai), Justiniškėse (345 butai) ir Naujamiestyje (264 butai).

„Būtų logiška daryti prielaidą, kad daugiausia butų parduodama ten, kur yra didžiausia pasiūla, bet metų pradžioje tai ne visada pasiteisino. Daugiausia butų pasiūlę Pašilaičių ir Perkūnkiemio rajonai perkamiausiųjų sąraše liko treti, o Lazdynai ir Naujamiestis tarp perkamiausių net nepateko“, – teigė T.Žiaugra.

Didžiausias būstų pasiūlos augimas fiksuotas Žvėryne, kuriame per pirmuosius tris šių metų mėnesius buvo galima rinktis iš beveik dukart daugiau nekilnojamojo turto objektų.

Tuo metu labiausiai pasiūla mažėjo Šeškinėje (6 kartus) ir Karoliniškėse (4 kartus). („Sostinė“)

Būsto kainą miesto pakraštyje augina kelionės

Oficiali Vilniaus augimo strategija yra didesnis tankumas miesto viduje, tačiau realybėje pastarąjį dešimtmetį gyventojai itin sparčiai kūrėsi sostinės pakraščiuose.

Ekspertų teigimu, aktyvi tolimų miesto rajonų urbanizacija keičia būsto kainos skaičiavimo logiką ir į formulę įtraukia naujas dedamąsias: palyginta, kiek ilguoju laikotarpiu kainuoja gyvenimas miesto centre ir pakraščiuose.

Įmonės „TomTom“, pirmaujančios skaitmeninių žemėlapių, navigacijos sistemų ir eismo informacijos srityje, 2025 m. indeksas rodo, kad Vilniuje rytinio piko metu 10 km kelionė trunka 29 min., vakare – 35 min. 43 sek., vakarinio piko vidutinis greitis – apie 16,8 kilometro per valandą.

Per metus dėl spūsčių piko metu vidutiniškai prarandama 121 valanda.

„Kitaip tariant, 5 paros kelyje, jei gyvenate 10 km nuo miesto centro ir dirbate centre. Panašiu spinduliu yra Pilaitė, Pašilaičiai ar Avižieniai. Į šį skaičių nepatenka jokios papildomos kelionės: vaikų darželis, mokykla, būreliai, pramogos, išvykos apsipirkti ar pramogauti. Pritaikius vidutinio darbo užmokesčio įkainį galime teigti, kad kasmet kelyje išleidžiame 1 tūkst. 210 eurų“, – sakė bendrovės „KAITA Group“ vadovas Lietuvoje Ugnius Latvys.

Prie šio skaičiaus reikėtų pridėti šiuo metu sparčiai brangstančių degalų kainą bei automobilio eksploatacijos išlaidas ir suma per metus ūgtelės dar 3–4 tūkst. eurų.

U.Latvio teigimu, būtent dėl to pastaraisiais metais ėmė augti tokių ilgą laiką nesiplėtusių rajonų kaip Viršuliškės populiarumas – itin greitas susisiekimas su centru ir galimybė patogiai keliauti be automobilio tampa vis svarbesniu kriterijumi.

Atstumas iki darbo keičia būsto rinką: geidžiami tampa ir ne patys patraukliausi rajonai