Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta verslo įmonių apklausa parodė, kad tvarumo klausimai vienaip ar kitaip yra įtraukti į 68 proc. įmonių veiklą. Visgi, brandus, strategiškas požiūris dar nėra masinis reiškinys – tik 13 proc. bendrovių turi aiškią tvarumo strategiją ir veikia kryptingai ją įgyvendindamos. Didžiausia dalis bendrovių (31 proc.) kol kas apsiriboja pavieniais veiksmais.
Didžiausias iššūkis įgyvendinant tvarumo iniciatyvas – tam reikalingi finansai (68 proc. atsakiusiųjų). 38 proc. respondentų taip pat įvardija technologinius iššūkius, o 31 proc. – laiko stoką. Sėkmingam tvarumo tikslų įgyvendinimui dažniausiai trūksta aiškaus reguliavimo (42 proc.) ir finansinės paramos (40 proc.).
Vis dėlto beveik pusė (48 proc.) verslo atstovų mano, kad per artimiausius 3–5 metus tvarumo svarba jų įmonėse didės.
Susiję straipsniai
„Nepaisant iššūkių, tvarumas vienaip ar kitaip jau pasiekė absoliučią daugumą Lietuvos įmonių – vienoms tai strateginis verslo elementas, kitoms – susijęs su ataskaitų rengimu ar kol kas tik tyrinėjimų erdvė, bandant suprasti, kaip pokyčių jos galėtų imtis iš to gaudamos naudos. Natūralu, kad pirmiausia verslininkai investuoja į technologinius sprendimus, kurie efektyvina gamybą, mažina sąnaudas, gerina darbo sąlygas. Be to, kaip parodė tyrimas, įmonių vadovaivis dar mato nemažai ekonominių, socialinių, geopolitinių iššūkių, galinčių iškilti verslui. Ilgainiui labai svarbu, kad verslas tvarumą suvoktų ne kaip papildomą naštą ir taip iššūkių kupinoje veikloje, o kaip impulsą ilgalaikiam konkurencingumui išlaikyti“, – teigia ŽFI vadovas Audrius Šilgalis.
Mato investicijų į tvarumą naudą
Pagrindiniai veiksniai, skatinantys verslus imtis tvarumo iniciatyvų, yra kaštų mažinimas ir efektyvumo didinimas (55 proc.), įmonės reputacija bei įvaizdis (40 proc.) ir klientų lūkesčiai ar reikalavimai (31 proc.).
Trečdalis (34 proc.) apklaustųjų mano, kad investicijos į tvarumą teigiamai veikia jų įmonių finansinius rezultatus. Daugiau nei pusė (56 proc.) poveikį vertina kaip neutralų, ir tik 10 proc. – kaip neigiamą.
Panašiai vertinamas ir tvarumo poveikis konkurencingumui: 34 proc. respondentų mano, kad tvarumas didina jų įmonės konkurencinį pranašumą rinkoje, o 59 proc. teigia, kad įtakos neturi.
„Nors kaštai dažnai įvardijami kaip didžiausias iššūkis imtis tvarumo iniciatyvų, verslas jau pradeda investicijų į tvarumą naudą vertinti ilgalaikėje perspektyvoje. Didelė įmonių dalis mato teigiamą poveikį finansiniams rezultatams ir konkurencingumui, tad investicijos į tvarumą joms tampa pamatuotu natūraliu strateginiu pasirinkimu. Net jei atsipirkimas į poveikio aplinkai mažinimo sprendimus matomas ne iš kart, pasaulinė praktika rodo, kad jis anksčiau ar vėliau ateina“, – teigia A.Šilgalis.
Investicijų mažinti neketina
Įmonių apklausa taip pat atskleidė, kad investicijų į tvarius sprendimus bendrovės ateityje mažinti neketina. Priešingai, 26 proc. įmonių kitąmet planuoja jas didinti, o 69 proc. – išlaikyti stabilų lygį. Apie biudžeto karpymą svarsto tik 5 proc. respondentų.
Tiesa, ES supaprastinus tvarumo reikalavimus ir sumažinus administracinę naštą įmonėms, 43 proc. verslų ruošiasi įgyvendinti tik tas tvarumo priemones, kurios jiems patiems atrodo prasmingos.
Verslo įmonių apklausą ILTE Žaliųjų finansų instituto užsakymu 2026 m. vasarį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 322 verslo įmonių vadovai ir sprendimų priėmėjai apie jų požiūrį į tvarumo iniciatyvų įtaką verslui.