„Tai – įspūdingas rezultatas, turint omenyje, kad prieš 30 metų atotrūkis tarp Lietuvos ir „PIGS“ valstybių siekė net 8 kartus. Kartu tai bus simbolinis lūžis, griaunantis įsisenėjusį Europos skirstymą į turtingus Vakarus ir skurdžius Rytus. Vietoj jo vis dažniau matysime takoskyrą tarp turtingos Šiaurės ir skurdesnės Pietų Europos.
Lietuvos ekonomika 2026–2029 metais pasivažinės „amerikietiškais kalneliais“ (po spartaus augimo 2026–2027 m. prognozuojamas atvėsimas 2028–2029 m.), tačiau ilgalaikis Lietuvos ekonomikos augimo potencialas išliks didesnis nei „PIGS“ valstybių*. Kodėl?
1. Stipresnis aukštųjų technologijų paslaugų sektorius. Lietuva vienam gyventojui eksportuoja 3,5 karto daugiau IT paslaugų nei „PIGS“ šalių vidurkis. Vertinant per gyventojų skaičiaus prizmę, Lietuva taip pat pasižymi gerokai didesne startuolių ir „vienaragių“ koncentracija.
N. Mačiulis paneigė kalbas apie „buvimą ant krizės slenksčio“: ekonomikos klestėjimas aukso amžiuje
2. Fiskalinis stabilumas. Lietuvos valdžios sektoriaus skola (45 proc. BVP) yra 2,5 karto mažesnė nei „PIGS“ šalių (115 proc. BVP). Tai suteikia šaliai daugiau fiskalinės laisvės ir reikšmingai sumažina skolos aptarnavimo išlaidas.
3. Palankesnė verslo aplinka. Lietuva lenkia „PIGS“ valstybes verslumo, skaidrumo, skaitmenizacijos bei mokesčių sistemos konkurencingumo srityse, o korupcijos lygis mūsų šalyje yra santykinai žemesnis.
Tiesa, pasivyti Šiaurės Europos valstybes nebus paprasta – pavyzdžiui, „PIGS“ šalims taip ir nepavyko priartėti prie savo šiaurinių kaimynių. Lietuva nebėra nei žemų kainų, nei žemų atlyginimų šalis, tad žemai kabantys konkurencingumo vaisiai jau yra nuraškyti. Pastaruoju metu vis daugiau nerimo kelia ir augantis valdžios apetitas išlaidauti. Nuslūgus antrosios pensijų pakopos bei ES paramos lėšų bangai, 2028–2029 metais Lietuvai gali tekti didinti mokesčius. Tokiu atveju rizikuojame tapti ne tik aukštų kainų ir atlyginimų, bet ir didelės mokesčių naštos šalimi.
Tolesnė Lietuvos ekonomikos raida tiesiogiai priklausys nuo mūsų gebėjimo didinti tarptautinį konkurencingumą. Siekiant vytis turtingiausias Europos Sąjungos (ES) šalis, mums nebepakaks lygiuotis į ES vidurkį – privalome užtikrinti, kad Lietuvos žmogiškojo kapitalo, infrastruktūros, inovacijų ekosistemos, mokesčių sistemos bei verslo aplinkos kokybė būtų visa galva aukštesnė.
Susiję straipsniai
Galbūt tuomet vėl pabus „Baltijos tigras“?
*Pavyzdžiui, Europos Komisijos vertinimu, artimiausią dešimtmetį (2027–2036 metais) „PIGS“ šalių potencialus metinis BVP augimas sieks vos 1,0 proc., o Lietuvos – 1,8 proc.“ – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo Ž. Mauricas.