Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, tyrimą organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Tyrimo duomenimis, įdarbinimo paslaugų įmonių, kurių pagrindinė veikla buvo darbuotojų teikimas Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės (JK) įmonėms, vadovai galimai vengė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo į Lietuvos biudžetą.
Asmenys, už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą atsakingiems vadybininkams, įtariama, teikė neteisingus duomenis apie Nyderlanduose ir JK darbuotojų išdirbtas valandas – mažino dirbtų valandų skaičių, teikė kitas priežastis nurodydami, kad darbuotojai tariamai nedirba.
Ferma iš ateities: karvėms čia groja klasikinė muzika, sveikatą stebi modernios technologijos
Pagal pateiktus duomenis vadybininkai suformuodavo tikrovės neatitinkančius žiniaraščius.
Skaičiuojama, kad per 2019–2021 metus į darbo laiko apskaitos žiniaraščius nebuvo įrašyta per 140 tūkst. darbo valandų, kurias, įtariama, darbuotojai Nyderlanduose ir JK realiai dirbo.
Susiję straipsniai
Taip veikdami įmonių vadovai vadybininkams nurodydavo išvykusiems darbuotojams išmokėti darbo užmokestį pagal išdirbtas valandas pagal galimai neteisingus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, ir kartu pridėti dokumentuose neįformintą darbo užmokesčio dalį.
Per 2019–2021 metus darbuotojams buvo išmokėta daugiau nei 1,8 mln. eurų, nuo kurių nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti GPM ir Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių bendra suma siekia kiek daugiau nei 1 mln. eurų.
Tyrimą organizavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė apribojo kaltinamųjų nuosavybės teisę į turtą, kurio vertė beveik 1,4 mln. eurų. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui.
Griežčiausia galima bausmė už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, kai mokesčių suma viršija 900 MGL, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.