Laidoje „Noriu dirbti“ buvo griaunami du gajūs stereotipai – apie medikų darbą ir profesines mokyklas. Vienoje pusėje – modernios operacinės ir jauni gydytojai, kitoje – profesijos, kurios šiandien garantuoja darbą, galimybę kurti savo verslą ir net aukštas pajamas.
„Prieš jus sėdi žmogus, kuris tikrai gali paneigti tą mitą, nes lygiai prieš trisdešimt metų esu pati baigusi šitą mokyklą, o dabar esu šitos mokyklos direktorė“, – sako Juventa Jurgelienė.
Anot jos, profesinė mokykla šiandien yra ne „atsarginis variantas“, o vieta, kur jaunas žmogus gali išbandyti save, atrasti talentą ir pradėti karjerą.
„Noriu dirbti“. Ar tikrai ligoninės darbas kaip serialuose?
„Tu gali, pabaigęs profesinę mokyklą, dirbti sau. Tu gali būti pats sau viršininkas“, – pabrėžia direktorė.
Laidoje pristatytos profesijos – nuo slaugos, virėjo darbo ir apželdinimo iki statybų, agroserviso, transporto priemonių remonto ar suvirinimo. Dalis jų šiandien išgyvena milžinišką specialistų trūkumą.
„Statybininko profesija iš principo – šimtu procentų garantuotas darbas“, – teigia Robertas Pakalnis.
Pasak jo, nei dirbtinis intelektas, nei technologijos artimiausiais dešimtmečiais šių specialistų nepakeis.
Susiję straipsniai
Tuo metu Giedrius Samaitis atkreipia dėmesį, kad transporto priemonių remontininkų poreikis toks didelis, jog ne visi norintys gali patekti į programą:
„Būtent šios profesijos Lietuvoje yra labai reikalingos ir paskutiniu metu baigę šią profesiją visi mokiniai įsidarbina.“
Profesinis mokymas šiandien traukia ne tik dėl praktikos, bet ir dėl realios finansinės naudos. Mokiniai gauna stipendijas, gali gyventi bendrabutyje, o mokslas – nemokamas.
„Minimali stipendija apie šešiasdešimt eurų, o maksimali, su socialine stipendija, siekia apie du šimtus septyniasdešimt eurų“, – pasakoja Juventa Jurgelienė.
Laidoje taip pat parodyta, kad praktiniai įgūdžiai šiandien tampa ne mažiau vertingi nei universitetinis diplomas. Agroserviso srityje mokiniai ne tik mokosi teorijos, bet ir patys atlieka javų tyrimus, dirba laukuose, analizuoja sėklų kokybę.
„Nieko nebus – tušti laukai“, – juokdamasis, bet rimtai apie žinių svarbą kalbėjo Algirdas Matuzevičius.
Tuo metu Giedrius Jokūbaitis pabrėžė, kad profesinė mokykla moko ne tik amato, bet ir kūrybiško požiūrio į tvarumą: mokiniai spaudžia aliejų, gamina produktus ir mokosi viską panaudoti atsakingai.
Laida atskleidė ir kitą svarbią temą – jaunų specialistų trūkumą medicinoje. Moderniame Vilniaus miesto klinikinės ligoninės korpuse Antakalnyje šiandien dirba ne tik patyrę chirurgai, bet ir būrys jaunų rezidentų.
„Mes laukiame visų jaunų specialistų, kurie matytų čia save, norėtų būti mūsų komandos dalimi“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Pasak jos, šiuolaikinėje medicinoje svarbiausia tampa ne tik profesionalumas, bet ir komandiškumas bei bendravimas su pacientu.
Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė pripažįsta, kad gydytojų kasdienybė gerokai skiriasi nuo serialų:
„Kiekviena operacija turi savo pradžią ir pabaigą.“
Tuo metu pirmų metų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja rezidentė Patricija Belkevič neslepia, kad pirmieji žingsniai operacinėje reikalauja drąsos:
„Visada yra tas stresas. Reikia priprasti prie tos atsakomybės didžiulės, bet vis tiek supranti, kad padedi žmogui.“
Laidoje kalbinti pedagogai – Jolita Rudienė, Živilė Smelevičienė, Emilija Ivanova, Rima Skirvainienė, Irena Kipšaitė-Skietrė bei Tr4 grupės mokinys Rokas Kancevičius – vieningai sutaria: senasis požiūris į profesinį mokymą nebeatitinka realybės.
Šiandien „profkė“ daugeliui tampa ne paskutiniu pasirinkimu, o pirmu žingsniu į paklausią, modernią ir stabilias pajamas užtikrinančią karjerą.
Laidą „Noriu dirbti“ žiūrėkite portale lrytas.lt ir „YouTube“.