Kai idėja dar popieriuje, bet tavimi patiki
Pradėti verslą regione dažnai reiškia ne tik drąsą, bet ir nuolatinį įrodinėjimą, kad tavo idėja verta šanso. Ne vienas verslo kūrėjas yra susidūręs su situacija, kai didžiųjų bankų durys lieka užvertos vien todėl, kad veikla dar tik prasideda, o dokumentų, galinčių pagrįsti stabilias pajamas, tiesiog dar nėra.
Pakruojo krašte tokių istorijų – ne viena.
Susiję straipsniai
Įmonės „Profitter“ vadovas Lukas Švab prisimena, kad verslo pradžioje didžiausias iššūkis buvo ne pati idėja ar jos vystymas, o finansavimo paieškos. Kai įmonė dar tik startuoja, nėra finansinių rodiklių, kuriuos galėtum parodyti bankui.
Tačiau Pakruojo kredito unijoje Luko paprašė ne parodyti „daugiau skaičių“, o pasiūlė pasikalbėti.
„Su Pakruojo kredito unija pradėjome bendrauti tada, kai unijos vadovė Rūta pakvietė mus atlikti kredito unijos patalpų renovacijos darbus. Su laiku atsirado abipusis pasitikėjimas, o po kurio laiko kreipiausi dėl verslo finansavimo. Atsakymas buvo „taip“, – prisimena Lukas. – Taip iš didesnio banko perėjau į mūsų vietinę kredito uniją.“
Panaši istorija lydėjo ir apgyvendinimo vietos „Stebuklėlis“ įkūrėją Robertą Salopiok-Livanienę. Pastatas, kurį ji nusprendė prikelti naujam gyvenimui, daugeliui atrodė kaip beviltiškas projektas – ne vienas net siūlė jį griauti. Finansavimo paieškos kitur buvo nesėkmingos, tačiau Pakruojo kredito unija tapo vienintele finansų įstaiga, patikėjusia šia vizija.
Šiandien „Stebuklėlis“ sėkmingai veikia, o kadaise apleistas pastatas vėl tarnauja savo pradinei paskirčiai – priima svečius, atvykstančius į Pakruojo kraštą.
Kitame laido gale – ne robotas, o žmogus
Finansų pasaulyje neretai galima pasijusti lyg skaičiumi sistemoje. Pakruojo kredito unijos stiprybė – kuriamas santykis su žmogumi.
Pakruojo krašto ūkininkas Martynas Navickas sako paprastai: kai reikia sprendimo, čia viskas prasideda nuo pokalbio. Kai prireikia apyvartinių lėšų ar finansinio sprendimo ūkiui, vietos kredito unijoje nereikia aiškintis su robotu ar savaitėmis laukti savo eilės registracijos sistemoje. Gali tiesiog atvažiuoti, atsisėsti ir kartu ieškoti sprendimo.
„Kredito unijos stiprybė visada buvo artumas žmogui. Žinoma, mes vertiname ir skaičius, ir verslo perspektyvą, bet greta to – mums svarbu matyti žmogų, jo istoriją, planus ir tai, ką jis kuria mūsų kraštui“, – sako Pakruojo kredito unijos administracijos vadovė Rūta Latonienė.
Būtent todėl kredito unijos dažnai vadinamos vietos „bankeliais“ – ne mažesne banko versija, o „sava“, artimesne, bendruomeniškesne finansų įstaiga.
Kai finansų partneris yra bendruomenės dalis
Pakruojo kredito unija yra ne tik apie paskolas ar indėlius. Tai ir bendruomenės istorijų dalis.
Sigutėnų bendruomenės pirmininkė Pranutė Kvedarienė Pakruojo kredito uniją praminė „angelais“. Kai bendruomenei prireikė pagalbos statant bendruomenės namus, o vėliau ieškant būdų išsaugoti istorinį, 130 metų skaičiuojantį Sigutėnų vėjo malūną, vieni pirmųjų pagalbos ranką ištiesė būtent jie.
Tai bene tiksliausiai apibūdina kredito unijų idėją – bendruomenė stiprėja tada, kai jos nariai palaiko vieni kitus. O kai stipri bendruomenė, stipresnis tampa kiekvienas jos narys.
Galbūt todėl, kai regionuose kalbama apie finansų partnerį, kuris pažįsta ne tik tavo vardą, bet ir tavo istoriją, mintyse iškyla ne didžiulis banko dangoraižis, o jaukus vietos „bankelis“, kuriame svarbiausia – žmogus.
Apie kredito uniją
Pakruojo kredito unija jau 30 metų teikia finansines paslaugas vietos gyventojams, verslams ir ūkininkams. Būdama LKU kredito unijų grupės nare, ji siūlo ne tik finansavimo sprendimus ir indėlius, bet ir kasdienės bankininkystės paslaugas: mokėjimo korteles, sąskaitas, mokėjimus bei kitus kasdienius finansinius sprendimus. Į Pakruojo kredito uniją galima užsukti, pasikalbėti ir gauti reikiamą konsultaciją be išankstinės registracijos ar ilgų laukimo eilių.





