Pabrangusi nafta pakėlė ne tiktai degalų kainas. Itin smarkiai pabrango statybinės medžiagos, o kelininkai jau dejuoja dėl bitumo, kuris gaminamas būtent iš naftos.

„Rekonstruojama kelio atkarpa nuo Vilniaus iki Molėtų yra mano darbo vieta. Atlieku tam tikrus patikros darbus, pasikalbu ir su kelininkais.

Visi jie regi, kad bitumas taip pabrango, jog vietoj 120 mln. eurų, numatytų kelio rekonstrukcijos sąmatoje, tuoj prireiks 200 mln. eurų. O kas tą skirtumą sumokės?“ – klausė darbus keliuose prižiūrintis vyras.

Iš tiesų bitumas yra viena iš asfalto sudedamųjų dalių, o jo kainų šuolius kelininkai stebi jau trečią mėnesį.

Projektų nestabdo

Nuo vasario pabaigoje JAV pradėto karo Irane iki šiol naftos kaina pakilo maždaug nuo 70 iki 110 JAV dolerių už barelį. Pabrango ir visi produktai, kuriems gaminti nafta naudojama kaip žaliava.

[[ge:lrytas:lrytas:42538156]]

„Bitumas brangsta, degalai – taip pat, bet kelių statybos projektų kainos indeksuojamos tik tada, kai visos medžiagos pabrangsta daugiau nei 5 proc. Kol kas to neįvyko“, – sakė kai kurias kelio Vilnius–Molėtai atkarpas rekonstruojančios įmonės „Fegda grupė“ valdybos pirmininkas Arvydas Gribulis.

Kaimo vietovėse asfaltuoti paruoštuose žvyrkeliuose kelininkų šiuo metu neregėti.

[[ge:lrytas:lrytas:42515737]][[ge:lrytas:lrytas:42515712]][[ge:lrytas:lrytas:42483125]]

Ar gali būti, kad jie lūkuriuoja, kol bitumo ir asfalto kaina nusileis iš aukštybių iki numatytos projektuose?

Anot „Via Lietuva“ atstovo Vytenio Radžiūno, naftos produktų bei bitumo brangimas daro tiesioginę įtaką kelių infrastruktūros projektų savikainai, todėl rangovai reaguoja į situaciją.

„Esame gavę rangovų prašymų perskaičiuoti vykdomų projektų kainas, tačiau visose su jais pasirašytose sutartyse yra numatyta aiški kainų indeksavimo tvarka.

Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas ir esamus statistikos duomenis dar nėra priežasties kainoms indeksuoti. Indeksas yra persvarstomas kas mėnesį, kainos būtų perskaičiuotos, kai tik tam atsirastų sutartyse numatytas teisinis pagrindas.

Visos turimos sutartys, įskaitant žvyrkelių asfaltavimo bei magistralės Vilnius–Molėtai rekonstravimą, yra vykdomos pagal pasirašytus įsipareigojimus.

Dalyvaudami naujuose konkursuose rangovai iš anksto įvertina rizikas ir teikia pasiūlymus su didesnėmis kainomis“, – sakė V.Radžiūnas.

Statybininkų aritmetika

„Esame įpratinti prie statybinių medžiagų kainų pokyčių – po COVID ir karo Ukrainoje patirties tai nebestebina, bet dabar pasigendame užsakovų supratingumo“, – sakė bendrovės „VA statyba“ vadovas Virginijus Almanaitis.

Anot jo, įmonė turi projektų, kurių sąmatos buvo apskaičiuotos prieš kelis mėnesius, o šiuo metu užsakovai jas jau siunčia pasirašyti.

„Pavyzdžiui, vieno iš mūsų būsimų objektų – globos namų statybos projekto sąmata buvo sudaryta metų pradžioje, o nuo pavasario kainos ėmė kilti kas savaitę. Neramu dėl to, kad užsakovas lyg ir nesirengia tos sutarties persvarstyti“, – sakė V.Almanaitis.

Tą patį sakė ir bendrovės „Coner“ vadovas Edvardas Bielskis – užsakovai kol kas nekalba apie sąmatų persvarstymą ir statybinių medžiagų kainų indeksavimą.

„Pavyzdžiui, iki JAV atakų Irane kubinis metras putų polistireno fasadams apšiltinti kainavo apie 40 eurų, šiuo metu jo kaina siekia 65 eurus.

Tokie staigūs kainų pokyčiai ypač skaudūs renovuojant daugiabučius. Ir dabar mūsų statybininkai dirba objektuose, kurių užsakovai net negalvoja apie jokį kainų indeksavimą.

[[ge:lrytas:lrytas:42566508]]

Jeigu niekas nesikeis, šie metai statybos sektoriui bus gana prasti“, – sakė E.Bielskis.

Anot „Coner“ vadovo, daugumos statybinių medžiagų apskritai nėra kuo pakeisti, o jei kai kurioms ir yra alternatyvų, ką nors keičiant tektų keisti ir patį projektą.

Kainos varo į neviltį

Pasak bendrovės „Raseinių statyba“ direktoriaus Sauliaus Bekampio, iki šiol dalį statybinių medžiagų tiekėjai dar turėjo sandėliuose ir jas pardavinėjo senosiomis kainomis, tačiau atsargos jau baigiasi.

„Turime pasirašytų sutarčių, kurių sąmatos buvo apskaičiuotos dar iki JAV atakų prieš Iraną. Dabar už numatytą pinigų sumą projektų nepavyks įgyvendinti“, – sakė S.Bekampis.

Pasak jo, nuo sausio iki šiol metalo konstrukcijos pabrango maždaug 10–15 proc. – nuo 150 eurų už toną iki 170 eurų, o po JAV atakų Irane statybininkus apskritai ištiko šokas.

„Per pustrečio mėnesio gelžbetonis pabrango 20–30 proc. Jo sudėtyje, be cemento, yra brangi metalo armatūra, o gaminant sunaudojama ypač daug brangios energijos.

Smarkiai pakilo ir teritorijų sutvarkymo kainos. Dalyvaujame būsimų projektų konkursuose ir matome, kad subrangos įmonių, kurios kloja asfalto dangą, pasiūlymai tapo didesni trečdaliu už buvusius pernai rudenį.

Sparčiai brangsta vėdinimo, šildymo, oro kondicionavimo sistemos. Jų detalės gaminamos iš plastiko, o tai – naftos produktas.

Elektros instaliacijai reikia daug plastikinių detalių – jungiklių, kištukinių lizdų, paskirstymo lizdų. Kabelių bei laidų izoliacija taip pat dažniausiai yra plastikinė. Pabrango ir vandentiekio bei nuotekų įrengimas, nes pakilo plastiko vamzdžių kainos.

Aliuminio bei stiklo kainos pašoko kone pusantro karto. Aliuminis pabrango, kai Katare buvo susprogdinta didžiausia pasaulyje aliuminio gamykla“, – vardijo S.Bekampis.

„Raseinių statyba“ dėmesį yra sutelkusi į pramoninių ir komercinių objektų statybą. Šiuo metu įmonė stato metalo gamyklą Baisogaloje, Kaune – autoservisą, Vilniuje rengiamasi statyti gamybinį pastatą.

„Neseniai laimėjome ir du viešuosius pirkimus Šiauliuose bei Jurbarke. Didžiausia blogybė juose – apgailėtina parengtų projektų kokybė ir jų detalumas.

[[ge:lrytas:lrytas:42566505]]

Vis dėlto užsakymai, gaunami dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, suteikia tam tikrą pajamų užnugarį – valstybės institucijos bent jau atsiskaito laiku. Nors nebūna jokio pelno, statybininkai užsidirba algoms“, – kalbėjo S.Bekampis.

Priėjus aklagatvį belieka ginčai teismuose

Dalius Gedvilas

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

„Standartizuota sutartis, skirta rangos darbams pirkti viešųjų konkursų būdu, buvo sukurta prieš porą metų, bet iki šiol taip ir liko rekomendacinio pobūdžio, nors turėtų būti privaloma.

Joje yra numatytas ir kainų indeksavimas, ir tai, kaip užsakovai ir rangovai turėtų elgtis ekstremaliai augant statybinių medžiagų bei darbų kainoms.

Dingstis parengti sutartį atsirado per COVID-19 pandemiją. Tuo metu stabdėme kone šimto objektų statybas. Statybininkai atsisakė dirbti, nes užsakovai nesiteikė perskaičiuoti sąmatų. Tik vėliau Vyriausybės sprendimu jos buvo indeksuotos.

Įgyvendinant viešuosius projektus, jei tik sutartyse numatyta, kad nebus jokio kainų indeksavimo, kai kuriais atvejais patenkama į aklagatvį. Statybininkams naudingiau mesti projektą ir bylinėtis su užsakovu nei už viską mokėti iš savo kišenės.“

Persvarstyti kainas vieni privalo, kiti – ne

Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), nors staigūs kainų šuoliai savaime nesukuria automatinės teisės keisti sutartį, esant reikšmingoms, objektyvioms ir iš anksto nenumatytoms aplinkybėms gali būti pagrindas taikyti sutarties keitimo instrumentus.

„Kiekvienu atveju būtina individuali analizė, grindžiama proporcingumo, skaidrumo ir racionalaus lėšų naudojimo principais. Šiemet balandį VPT, reaguodama į naftos kainų šuolius, parengė informacinį pranešimą ir rekomendavo juo vadovautis perkančiosioms organizacijoms“, – tvirtino VPT.

Anot tarnybos, kai prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė negu 6 mėnesiai, sutartyje privalo būti nustatyta su mokesčių pasikeitimu nesusijusi sutarties kainos peržiūros sąlyga.

Išimtis – tai atvejai, kai dėl kainos apskaičiavimo būdo toks perskaičiavimas yra negalimas, pavyzdžiui, taikant kintamo įkainio arba išlaidų atlyginimo kainodarą.

Sutarties sąlygų neprivalu persvarstyti, jei tai yra mažos vertės pirkimas.

Alga – yra, pelnas – tik sapne: atskleidė, kas vyksta šiame sektoriuje